Gyvename laikais, kai telefonas guli kiekvieno sutiktojo praeivio kišenėje ar kuprinėje. Iš vienos pusės – priklausomybė nuo technologijų ir ekranų, iš kitos – šių dienų realybė. Kaip atrasti aukso viduriuką? Jo ieškau ir pati.
Yra atlikta ir vis dar atliekama daugybė tyrimų, kuriais siekiama nustatyti, kiek laiko žmogus vidutiniškai praleidžia prie telefono. Tai yra taip individualu ir priklauso nuo darbo pobūdžio, gyvenimo būdo, amžiaus ir kitų dalykų. Todėl pasakyti tiksliai – be galo sunku. Bet sutikime, jog praleidžiame gerokai daugiau nei patys išdrįstume pripažinti.

Išmanieji įrenginiai, kompiuteriai ir telefonai nuo vaikystės ar paauglystės (mano atveju) tapo nepamainoma priemone susisiekti su artimaisiais, kaupti prisiminimus, klausytis muzikos ar pasiekti bet kokį kitą turinį keliais paspaudimais. Filmai, podcastai, televizija ir viskas, apie ką galėtume pagalvoti, jau YRA mūsų telefone. Beprotiška, kiek visko sutelpa į įrenginį delne.
Dažnai susimąstau apie bereikšmį scrollinimą ir bandau save stabdyti. Gyvenu griežtoje rutinoje, tačiau kartais rodos norisi atsipalaiduoti ir kelias minutes pažiūrėti kas gero. Kelios minutės, kurios nejučia virsta pusvalandžiu ar net valandomis. Tokiais atvejais galvoju apie vaikus ir paauglius. Internetas yra prikimštas patrauklaus ir kabinančio turinio, kurį norisi žiūrėti ir žiūrėti. Jeigu aš keliu klausimą kaip maksimaliai sustoti, kokius klausimus tada kelia jie?
Tokiais atvejais remiuosi skaičiais, mokslu ir tyrimais paremta statistika.
Jeigu žmogus praleidžia 3 valandas per dieną scrollindamas: | |
21 valanda per savaitę | |
Apie 90 valandų per mėnesį | |
Apie 1095 valandos per metus (~ 45 dienos !!!!) |
Prastėjantis dėmesio išlaikymas ir koncentracija, blogesnė miego kokybė (ypač kai prieš miegą dar „greitai“ peržvelgi naujienas), mažesnis produktyvumas ir nuolatinis nerimo jausmas – visa tai tampa vis dažnesniais palydovais ir yra tik visų pasėkmių paviršius. Kur dar akių nuovargis, regos problemos, kaklo, nugaros ir pečių srities skausmai?
Kartais net nepastebime, kaip nuo vieno reelso pereiname prie kito vietoj to, kad ilsėtumėmės. O juk atrodo aš ilsiuosi! Nors tuo pat metu smegenys tiesiog perdeginėja nuo perteklinės informacijos.

Kartais galvoju, kad mūsų visų protai atprato nuo tylos ir nuobodulio. Dabar bet kokia pauzė yra iškart užpildoma garsais, vaizdais, pranešimais. Ir nors nesu pasiruošusi visko mesti ir gyventi be ekranų, to man neleidžia padaryti mano darbas ir verslas, bet taikau įvairias praktikas ir įpratau būti be telefono. Pasirodo, ateina momentas, kai jo netrūksta. Šiuolaikinis poilsis.
Gabrielė Mikolaitienė
_
Suprantame, kad gyventi darbo ir poilsio balanse yra nelengva, tad kviečiame spalio 9 d. į virtualius mokymus „Focus mode: gyvenimas be vidinio chaoso“. Čia savo sričių specialistai dalinsis patirtimi bei praktiškais patarimais darbo, poilsio ir laisvalaikio balansui palaikyti. Nepraleisk!
Dalinkimės patirtimi, draugaukime ir aukime kartu! 👇