Neklasifikuojama - Gabu

Vilniuje įvyko „Dialogue 360°“ susitikimas: projekto dalyviai išbandė kuriamus lyčių lygybės metodus

GABU
18 spalio, 2026
6 min.
2026 m.

2026 m. spalio 6–9 dienomis Vilniuje vyko tarptautinio „Erasmus+“ projekto „Dialogue 360° – From Gender Bias to Gender Partnership: Youth-led Pathways to Equality“ partnerių susitikimas. Į Lietuvą atvykę organizacijų „InnoSpark“ iš Graikijos ir „Asociación Amigos de Europa“ iš Ispanijos atstovai kartu su Lietuvos komanda iš MB „Gabu mokymų teikėjai“ keturias veiklų dienas skyrė projekte kuriamų lyčių lygybės metodų išbandymui, refleksijai ir tobulinimui.

Pavasarį Karditsoje, Graikijoje, vykusio susitikimo metu projekto partneriai pradėjo kurti „Digital Equality Compass“ priemonių rinkinį, virtualios realybės scenarijus ir 360° edukacinių vaizdo įrašų idėjas. Susitikimas Vilniuje tapo kitu svarbiu projekto etapu – dalyviai praktiškai išbandė parengtas užduotis, vertino jų aiškumą ir aptarė, kaip šias priemones būtų galima taikyti dirbant su jaunimu.

Nuo tarpusavio pažinimo iki bendro darbo

Pirmoji susitikimo diena buvo skirta dalyvių ir projekte dalyvaujančių organizacijų pristatymui, tarpusavio ryšio kūrimui bei bendrų lūkesčių aptarimui. Tarptautinė grupė kalbėjosi apie tai, kaip lyčių stereotipai pasireiškia skirtingose šalyse ir kokią įtaką jie gali turėti jaunų žmonių kasdienybei, savivertei bei sprendimams.

Dalyviai taip pat analizavo socialiniuose tinkluose matomą turinį ir jame kuriamus moterų bei vyrų įvaizdžius. Diskusijų metu buvo svarstoma, kaip viešojoje erdvėje kartojamos žinutės gali palaikyti nusistovėjusius lyčių vaidmenis, tačiau kartu – kaip socialinės medijos gali tapti erdve įvairesniam ir pagarbesniam žmonių vaizdavimui.

Susitikimo pradžioje buvo pristatytas ir „Digital Equality Compass“ – daugiakalbis praktinių priemonių rinkinys, kuriamas jaunimo darbuotojams, pedagogams bei organizacijoms. Jo tikslas – padėti prasmingai kalbėtis su jaunimu apie lyčių stereotipus, empatiją, diskriminaciją, įtrauktį ir sąjungininkystę.

Profesijos – be išankstinių etikečių

Viena svarbiausių Vilniuje išbandytų veiklų buvo „Careers Without Labels“. Jos metu dalyviai nagrinėjo, kaip lyčių stereotipai gali veikti jaunų žmonių mokymosi ir profesijos pasirinkimus.

Išgirdę įvairių profesijų pavadinimus, dalyviai stebėjo, kokį žmogų pirmiausia įsivaizduoja ir kodėl tam tikros veiklos vis dar neretai siejamos su viena konkrečia lytimi. Diskusijose buvo aptariama, iš kur kyla tokios asociacijos, kaip jas sustiprina šeima, ugdymo aplinka, reklama ir viešasis diskursas bei kokių galimybių jauni žmonės gali atsisakyti dėl visuomenėje vyraujančių lūkesčių.

Ši veikla paskatino pažvelgti ne tik į atvirus stereotipinius teiginius, bet ir į automatines, dažnai net nepastebimas nuostatas. Dalyviai ieškojo būdų, kaip jaunimo darbuotojai ir edukatoriai galėtų kurti aplinką, kurioje profesiniai pasirinkimai būtų siejami su žmogaus gebėjimais, pomėgiais ir siekiais, o ne lytimi.

Dialogas, kuriame svarbu ne tik kalbėti, bet ir išgirsti

Susitikimo metu dalyviai išbandė dialogo ratus, fasilitavimo gaires ir „Digital Equality Compass“ įsivertinimo priemones. Šios veiklos buvo paremtos neformaliojo ugdymo principais: mokymusi per patirtį, atvirais klausimais, tarpusavio klausymusi ir bendra refleksija.

Dalyviai buvo kviečiami ne ieškoti vieno teisingo atsakymo, o nagrinėti, kaip susiformuoja skirtingos nuostatos ir kokią įtaką jos daro žmonių santykiams bei galimybėms. Dialogo metodai suteikė erdvės išgirsti įvairias perspektyvas, palyginti skirtingų šalių patirtis ir pastebėti, kad panašūs stereotipai įvairiose kultūrose gali pasireikšti skirtingomis formomis.

Praktinis metodų išbandymas buvo svarbus ir dėl to, kad leido įvertinti ne tik jų turinį, bet ir patį veiklų procesą: ar instrukcijos yra aiškios, ar klausimai skatina diskusiją, ar dalyviai turi pakankamai erdvės išsakyti savo nuomonę ir reflektuoti išgirstas patirtis.

Galimybė pažvelgti į situaciją kito žmogaus akimis

Kita susitikimo veiklų dalis buvo skirta empatijai, socialinėms galimybėms ir skirtingoms žmonių patirtims. Dalyviai nagrinėjo situacijas, kuriose žmogaus lytis, socialinė padėtis, gyvenamoji aplinka ar kitos aplinkybės gali paveikti jo galimybę mokytis, dirbti, saugiai jaustis viešojoje erdvėje, būti išgirstam ir tinkamai atstovaujamam visuomenėje.

Patirtinės užduotys padėjo pastebėti kliūtis ir privilegijas, kurios kasdienybėje ne visada yra aiškiai matomos. Po veiklų vykusios refleksijos skatino aptarti ne tik individualias patirtis, bet ir platesnes visuomenės struktūras, darančias įtaką žmonių pasirinkimams bei galimybėms.

Dalyviai taip pat nagrinėjo kasdienėje kalboje vis dar girdimas žinutes, pavyzdžiui, „tai ne mergaitėms“ arba „būk tikras vyras“. Buvo ieškoma būdų, kaip tokias frazes pakeisti pagarbesnėmis, palaikančiomis ir žmogaus pasirinkimų neribojančiomis žinutėmis. Šios diskusijos priminė, kad kalba nėra neutrali – ji gali palaikyti stereotipus, tačiau gali tapti ir svarbiu įrankiu juos keičiant.

Tarptautinė patirtis padėjo pažvelgti plačiau

Lietuvos, Graikijos ir Ispanijos atstovų bendras darbas sudarė galimybę palyginti skirtingas kultūrines patirtis ir aptarti, su kokiais lyčių lygybės iššūkiais susiduria jauni žmonės kiekvienoje šalyje. Dalyviai galėjo įvertinti, kurie kuriami metodai yra lengvai pritaikomi skirtingose aplinkose, o kuriems reikia daugiau konteksto arba lankstumo.

Susitikimo programą papildė Vilniaus pažinimas ir patirtinės veiklos. Jos suteikė daugiau erdvės neformaliam bendravimui, tarpkultūriniam mokymuisi bei ryšiams tarp projekto partnerių stiprinti. Technologinės ir kultūrinės patirtys taip pat padėjo pratęsti pokalbį apie skirtingus požiūrio taškus, žmonių istorijas ir galimybę pažvelgti į pasaulį kito žmogaus akimis.

Grįžtamasis ryšys bus naudojamas priemonėms tobulinti

Vilniaus susitikimas parodė svarbų projekto kūrimo principą: lyčių lygybės ugdymui skirtos priemonės turi būti ne tik informatyvios, bet ir suprantamos, praktiškos bei skatinančios dalyvauti. Todėl išbandant metodus daug dėmesio buvo skiriama dalyvių refleksijoms, pastebėjimams ir pasiūlymams.

Susitikimo metu surinktas grįžtamasis ryšys bus naudojamas toliau tobulinant „Digital Equality Compass“, dialogo užduotis ir kitą edukacinį projekto turinį. Galutinis priemonių rinkinys bus skirtas jaunimo darbuotojams, pedagogams ir organizacijoms, norinčioms savo veiklose prasmingai nagrinėti lyčių lygybės, empatijos, įtraukties ir sąjungininkystės temas.

Projektą koordinuoja MB „Gabu mokymų teikėjai“, o kartu įgyvendina „InnoSpark“ iš Graikijos ir „Asociación Amigos de Europa“ iš Ispanijos.

Bendrai finansuoja Europos Sąjunga

Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei EACEA negali būti laikoma už juos atsakinga.

Valstybės finansuojami mokymai
4.8 (5)
Per kursuok.lt
Valstybės finansuojami mokymai
4.8 (5)
Per kursuok.lt
emocinio intelekto kursai
Valstybės finansuojami mokymai
4.8 (5)
Per kursuok.lt
Valstybės finansuojami mokymai
4.8 (5)
Per kursuok.lt
e. prekyba
Valstybės finansuojami mokymai
4.8 (5)
Per kursuok.lt

Nepraleisk naujienų apie mokymų programas, kurios padės tobulėti

Nepraleisk naujienų apie mokymų programas
Susiję straipsniai
Daugiau aktualių straipsnių
GABU
18 spalio, 2026
6 min.
2026 m. spalio 6–9 dienomis Vilniuje vyko tarptautinio „Erasmus+“ projekto „Dialogue 360° – From Gender
GABU
8 spalio, 2026
3 min.
Darbo paieška gali būti sunki kiekvienam. O jei turite negalią, kliūčių dažnai būna dar daugiau:
GABU
21 rugsėjo, 2026
5 min.
„Berniukams geriau sekasi matematika“, „merginos yra per daug emocingos“, „vyrai neturėtų verkti“, „moterys geriau moka
GABU
24 rugpjūčio, 2026
4 min.
Virtuali asistentė Ingrida neslepia: dirbtinio intelekto atsiradimas jai pirmiausia sukėlė ne smalsumą, o baimę. Matydama,

Galia veikti: kai darbo paieškoje nebereikia likti vienam

GABU
8 spalio, 2026
3 min.
Darbo paieška gali būti sunki kiekvienam.

Darbo paieška gali būti sunki kiekvienam. O jei turite negalią, kliūčių dažnai būna dar daugiau: trūksta informacijos, nelabai aišku, kokie darbdaviai pasiruošę priimti, o po keletos nesėkmingų bandymų ima mažėti ir pasitikėjimas savimi.

Lietuvoje ši problema ypač opi: 2024 m. Eurostat duomenimis, asmenų su negalia nedarbas čia siekė 20 % – daugiausia visoje ES (vidurkis 9,5 %).

Todėl GABU pradeda projektą „Galia veikti. Tiltas į įtraukią darbo rinką“. Jo tikslas paprastas – padėti žmonėms su negalia rasti savo kelią į darbą ir nebūti šiame kelyje vieniems.

Kaip vyks projektas?

Asmeninis koordinatorius. Kiekvienas dalyvis dirbs su projekto koordinatoriumi ne mažiau kaip 10 valandų. Kartu aptarsite, kas jums sekasi, ko norite ir kokia darbo kryptis jums tinka. Iš to gims asmeninis planas – aiškūs žingsniai, nuo ko pradėti.

Emocinio intelekto mokymai. Nuo sausio 20 d. vyks 14 akad. valandų nuotoliniai mokymai. Juose kalbėsime apie pasitikėjimą savimi, bendravimą ir tai, kaip valdyti stresą ieškant darbo ir jį pradėjus.

Skaitmeniniai įgūdžiai ir DI. Nuo vasario 20 d. vyks 16 akad. valandų nuotolinių mokymų apie DI ir „No-Code“ įrankius. Mokysimės su ChatGPT ir Claude greičiau rašyti tekstus, tvarkyti duomenis ir dirbti nuotoliniu būdu – būtent tokių įgūdžių reikia administraciniam darbui.

GABU kursai pagal jūsų poreikį. Dalyviai galės rinktis ir kitus GABU mokymus platformoje kursuok.lt.

6 mėnesių palydėjimas darbe. Radę darbą neliksite vieni: dar 6 mėnesius jums ir jūsų darbdaviui padės mentoriai ir psichologai.

Mokymus veda daugiau nei 40 lektorių praktikų, o karjeros konsultantai padės išgryninti jūsų profilį ir pasiruošti pokalbiams su darbdaviais.

Kas gali dalyvauti?

Projektas skirtas asmenims, kurie:

1. Yra darbingo amžiaus;
2. Turi galiojančią dalyvumo lygio pažymą arba asmens su negalia pažymėjimą;
3. Šiuo metu nedirba pagal darbo sutartį, nevykdo individualios veiklos ir neturi verslo liudijimo;
4. Yra motyvuoti ieškoti darbo ir pasiruošę aktyviai dalyvauti.

Dalyvavimas nemokamas. Projekte dalyvaus 30 žmonių.

Kaip prisijungti?

1. Užpildykite trumpą anketą: registruotis dalyviu.
2. Per 5 darbo dienas su jumis susisieksime.
3. Projekto vadovė paskambins, atsakys į klausimus ir pasakys, kokių dokumentų reikės.

Pažįstate žmogų, kuriam tai galėtų padėti? Persiųskite jam šį straipsnį.

Klausimai: info@gabu.lt, +37065845512

Projektinė idėja „Galia veikti. Tiltas į įtraukią darbo rinką“ įgyvendinama kaip platesnio projekto „Alternatyvių investicijų detektorius (AID2)“ dalis. Projekto tikslas – didinti socialiai pažeidžiamų bei riziką ar atskirtį patiriančių asmenų socialinę integraciją ir galimybes sėkmingai dalyvauti darbo rinkoje. Projekto trukmė: 2026 m. sausio 13 d. – 2029 m. liepos 31 d. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų ir bendrojo finansavimo lėšomis. Daugiau informacijos: esf.lt.

Bendrai finansuoja Europos Sąjunga

Valstybės finansuojami mokymai
4.8 (5)
Per kursuok.lt
Valstybės finansuojami mokymai
4.8 (5)
Per kursuok.lt
emocinio intelekto kursai
Valstybės finansuojami mokymai
4.8 (5)
Per kursuok.lt
Valstybės finansuojami mokymai
4.8 (5)
Per kursuok.lt
e. prekyba
Valstybės finansuojami mokymai
4.8 (5)
Per kursuok.lt

Nepraleisk naujienų apie mokymų programas, kurios padės tobulėti

Nepraleisk naujienų apie mokymų programas
Susiję straipsniai
Daugiau aktualių straipsnių
GABU
18 spalio, 2026
6 min.
2026 m. spalio 6–9 dienomis Vilniuje vyko tarptautinio „Erasmus+“ projekto „Dialogue 360° – From Gender
GABU
8 spalio, 2026
3 min.
Darbo paieška gali būti sunki kiekvienam. O jei turite negalią, kliūčių dažnai būna dar daugiau:
GABU
21 rugsėjo, 2026
5 min.
„Berniukams geriau sekasi matematika“, „merginos yra per daug emocingos“, „vyrai neturėtų verkti“, „moterys geriau moka
GABU
24 rugpjūčio, 2026
4 min.
Virtuali asistentė Ingrida neslepia: dirbtinio intelekto atsiradimas jai pirmiausia sukėlė ne smalsumą, o baimę. Matydama,

„Tai ne mergaitėms“ ir „būk tikras vyras“: kaip kasdienės frazės formuoja jaunų žmonių pasirinkimus?

GABU
21 rugsėjo, 2026
5 min.
„Berniukams geriau sekasi matematika“, „merginos yra per daug emocingos“, „vyrai neturėtų verkti“, „moterys geriau moka rūpintis vaikais“.

„Berniukams geriau sekasi matematika“, „merginos yra per daug emocingos“, „vyrai neturėtų verkti“, „moterys geriau moka rūpintis vaikais“. Tokias ar panašias frazes daugelis esame bent kartą girdėję šeimoje, mokykloje, darbe, draugų aplinkoje ar socialiniuose tinkluose.

Kartais jos ištariamos juokais, kartais pateikiamos kaip savaime suprantama tiesa. Tačiau nuolat kartojamos žinutės gali turėti didesnę įtaką, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Jos formuoja lūkesčius, kaip merginos ir vaikinai turėtų elgtis, kuo domėtis, kokias emocijas rodyti ir net kokią profesiją pasirinkti.

Kada stereotipas pradeda riboti?

Stereotipas yra supaprastintas įsitikinimas apie tam tikrą žmonių grupę. Jis leidžia greitai susidaryti nuomonę, tačiau neatsižvelgia į individualius žmogaus gebėjimus, pomėgius, charakterį ir gyvenimo patirtį.

Problema atsiranda tada, kai tokie įsitikinimai pradeda lemti, ko iš žmogaus tikimasi ir kokios galimybės jam suteikiamos. Mergaitei gali būti nedrąsu rinktis technologijų ar inžinerijos sritį, jeigu ji nuolat girdi, kad tai „vyriškos“ profesijos. Vaikinas gali vengti kalbėti apie savo emocijas ar kreiptis pagalbos, nes bijo pasirodyti silpnas.

Ilgainiui žmogus gali pradėti riboti pats save – atsisakyti dominančios veiklos, nutylėti savo nuomonę arba stengtis prisitaikyti prie aplinkinių lūkesčių. Todėl svarbu kalbėti ne tik apie akivaizdžią diskriminaciją, bet ir apie mažas, kasdien pasikartojančias žinutes.

Ar profesija vis dar turi lytį?

Išgirdę žodžius „inžinierius“, „mechanikas“, „pilotas“, „slaugytojas“, „mokytojas“ ar „vaikų priežiūros specialistas“, dažnai mintyse iš karto įsivaizduojame tam tikrą žmogų. Vienos profesijos vis dar dažniau siejamos su vyrais, kitos – su moterimis.

Tokios asociacijos neatsiranda savaime. Jas formuoja aplinka, matomi pavyzdžiai, žiniasklaida, šeimos lūkesčiai ir visuomenėje ilgą laiką egzistavęs darbų skirstymas į „moteriškus“ bei „vyriškus“.

Jaunam žmogui renkantis studijas ar profesinį kelią svarbu matyti įvairius pavyzdžius. Jei tam tikroje srityje jis nemato į save panašių žmonių, gali susidaryti įspūdis, kad ši veikla jam nėra tinkama. Tačiau profesinis pasirinkimas turėtų priklausyti nuo žmogaus gebėjimų, interesų ir vertybių, o ne nuo jo lyties.

Socialiniai tinklai ne tik atspindi, bet ir kuria lūkesčius

Didelė dalis jaunų žmonių kasdien susiduria su socialiniuose tinkluose kuriamais moterų ir vyrų įvaizdžiais. Nuotraukos, reklamos, vaizdo įrašai ir nuomonės formuotojų turinys siunčia žinutes apie tai, kaip žmogus turėtų atrodyti, elgtis, bendrauti ir gyventi.

Socialiniuose tinkluose merginoms dažnai pabrėžiama išvaizdos, grožio ir rūpinimosi kitais svarba. Vaikinai gali jausti spaudimą būti fiziškai stiprūs, pasitikintys savimi, sėkmingi ir nerodyti pažeidžiamumo. Kai tokie vaizdiniai kartojami nuolat, jie gali paveikti savivertę ir sukurti sunkiai pasiekiamus standartus.

Todėl svarbus tampa gebėjimas kritiškai vertinti matomą turinį. Kokią moters ar vyro sampratą jis kuria? Ar parodoma žmonių įvairovė? Ar turinys suteikia daugiau laisvės būti savimi, ar priešingai – nurodo, kokį vaidmenį žmogus turėtų atlikti?

Kritinis mąstymas neatsiranda savaime. Jį galima ugdyti mokantis kelti klausimus, lyginti skirtingus šaltinius ir atpažinti pasikartojančias žinutes.

Kalba gali ne tik riboti, bet ir įgalinti

Tokie pasakymai kaip „tai ne mergaitėms“, „būk tikras vyras“ ar „merginos turi būti švelnios“ siunčia aiškią žinutę, kad žmogaus elgesį turėtų nulemti jo lytis. Net jeigu frazė pasakoma be blogų ketinimų, ji gali priversti žmogų suabejoti savimi arba pasijusti nepriimtam.

Vienas iš būdų mažinti stereotipų poveikį – sąmoningai keisti vartojamą kalbą. Vietoje „berniukai neverkia“ galima pasakyti, kad kiekvienas žmogus turi teisę jausti ir išreikšti emocijas. Vietoje „tai ne mergaitėms“ – paskatinti vaiką ar jaunuolį išbandyti jį dominančią veiklą. Vietoje vertinimo pagal lytį – kalbėti apie gebėjimus, pastangas, interesus ir asmeninius pasirinkimus.

Tokie pokyčiai gali atrodyti maži, tačiau kalba formuoja aplinką. Ji gali palaikyti įsisenėjusias nuostatas arba padėti kurti erdvę, kurioje žmogus jaučiasi laisvas būti savimi.

Kaip pradėti pokalbį su jaunimu?

Kalbant apie lyčių stereotipus ne visada veiksmingiausia pateikti paruoštus atsakymus. Daugiau naudos gali suteikti atviri klausimai ir galimybė jaunam žmogui pačiam apmąstyti savo patirtį.

Galima kartu analizuoti reklamą ar socialinių tinklų įrašus, aptarti skirtingų profesijų vaizdavimą, prisiminti dažnai girdimas frazes ir pamėginti jas pakeisti įtraukesnėmis. Vaidmenų žaidimai, simuliacijos ir refleksijos padeda ne tik suprasti sąvokas, bet ir pažvelgti į situaciją kito žmogaus akimis.

Svarbu sukurti saugią aplinką, kurioje galima išsakyti skirtingas nuomones, klausti, abejoti ir keisti savo požiūrį nebijant būti išjuoktam. Pokalbio tikslas nėra apkaltinti ar sugėdinti. Jis turėtų padėti atpažinti, kaip susiformuoja mūsų įsitikinimai ir ką galime daryti kitaip.

Pokytis prasideda nuo to, ką pastebime kasdien

Lyčių stereotipai neišnyksta po vienos diskusijos. Tačiau pokytis prasideda tada, kai pradedame juos pastebėti kasdienėje kalboje, socialiniuose tinkluose, ugdymo aplinkoje ir savo pačių reakcijose.

Būtent šios temos nagrinėjamos Erasmus+ projekte „Dialogue 360° – From Gender Bias to Gender Partnership: Youth-led Pathways to Equality“, kurį MB „Gabu mokymų teikėjai“ įgyvendina kartu su partneriais iš Graikijos ir Ispanijos. Projekto metu kuriami praktiniai metodai, padedantys jaunimui ir jaunimo darbuotojams kalbėti apie lyčių lygybę, empatiją, įtrauktį bei pagarbų dialogą.

Tikslas nėra visiems pateikti vienodą atsakymą. Svarbiausia – suteikti jaunam žmogui erdvę klausti, kritiškai vertinti girdimas žinutes ir rinktis savo kelią ne pagal stereotipus, o pagal tai, kas jis iš tikrųjų yra.

Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei EACEA negali būti laikoma už juos atsakinga.

Valstybės finansuojami mokymai
4.8 (5)
Per kursuok.lt
Valstybės finansuojami mokymai
4.8 (5)
Per kursuok.lt
emocinio intelekto kursai
Valstybės finansuojami mokymai
4.8 (5)
Per kursuok.lt
Valstybės finansuojami mokymai
4.8 (5)
Per kursuok.lt
e. prekyba
Valstybės finansuojami mokymai
4.8 (5)
Per kursuok.lt

Nepraleisk naujienų apie mokymų programas, kurios padės tobulėti

Nepraleisk naujienų apie mokymų programas
Susiję straipsniai
Daugiau aktualių straipsnių
GABU
18 spalio, 2026
6 min.
2026 m. spalio 6–9 dienomis Vilniuje vyko tarptautinio „Erasmus+“ projekto „Dialogue 360° – From Gender
GABU
8 spalio, 2026
3 min.
Darbo paieška gali būti sunki kiekvienam. O jei turite negalią, kliūčių dažnai būna dar daugiau:
GABU
21 rugsėjo, 2026
5 min.
„Berniukams geriau sekasi matematika“, „merginos yra per daug emocingos“, „vyrai neturėtų verkti“, „moterys geriau moka
GABU
24 rugpjūčio, 2026
4 min.
Virtuali asistentė Ingrida neslepia: dirbtinio intelekto atsiradimas jai pirmiausia sukėlė ne smalsumą, o baimę. Matydama,

„Maniau, kad DI atims mano darbą. Šiandien jis yra mano komandos dalis“

GABU
24 rugpjūčio, 2026
4 min.
Virtuali asistentė Ingrida neslepia: dirbtinio intelekto atsiradimas jai pirmiausia sukėlė ne smalsumą, o baimę.

Virtuali asistentė Ingrida neslepia: dirbtinio intelekto atsiradimas jai pirmiausia sukėlė ne smalsumą, o baimę. Matydama, kaip technologija vis greičiau atlieka dalį jos kasdienių užduočių, ji pradėjo abejoti savo profesine ateitimi. Tačiau sprendimas išmokti dirbti su DI pakeitė ne tik jos darbo procesus, bet ir požiūrį į savo vertę.

Ingrida yra virtuali asistentė – specialistė, padedanti skaitmeniniams verslams užtikrinti sklandžią kasdienę veiklą. Ji sistemina informaciją, administruoja užduotis, rengia dokumentus, koordinuoja procesus ir rūpinasi tuo, kad svarbūs darbai neliktų pamiršti.

Nors tokie specialistai dažnai veikia verslo užkulisiuose, jų indėlis itin svarbus. Jie yra tarsi sraigteliai, padedantys visai sistemai veikti darniai.

Tačiau darbo rinkoje pradėjus sparčiai plisti dirbtinio intelekto sprendimams, Ingrida pajuto, kad keičiasi ne tik jos naudojami įrankiai – keičiasi ir pati profesija.

Nuo skepticizmo iki baimės dėl ateities

„Iš pradžių maniau, kad tai dar viena laikina technologinė mada. Vėliau pradėjau pykti, nes pamačiau, kad dalį mano darbų DI atlieka daug greičiau. Galiausiai atsirado baimė, kad vieną dieną galiu tapti nebereikalinga“, – pasakoja Ingrida.

Labiausiai neramino ne pati technologija, o pastebimai mažėjantis klientų ratas. Tai tiesiogiai veikė jos pajamas ir šeimos finansinio stabilumo jausmą.

Kurį laiką Ingrida net svarstė galimybę keisti profesiją. DI jai atrodė labiau kaip konkurentas, su kuriuo neįmanoma varžytis, nei kaip įrankis, kurį būtų galima suprasti ir prisijaukinti.

Vis dėlto ilgainiui ji priėmė kitokį sprendimą: ne trauktis iš savo profesinės srities, o išmokti joje dirbti naujai.

Lūžis įvyko pakeitus vieną klausimą

Iki tol Ingrida savęs klausė: „Kaip man konkuruoti su dirbtiniu intelektu?“

Mokydamasi ji šį klausimą pakeitė kitu: „Kaip dirbtinis intelektas galėtų sustiprinti mano darbą?“

Paaiškėjo, kad norint prasmingai įdarbinti DI nebūtina būti programuotoja. Daug svarbiau suprasti savo kasdienius procesus: kurios užduotys kartojasi, kas atima daugiausia laiko, kur kyla klaidų ir kokius darbus galima patikėti technologijai.

Šiandien DI jau yra Ingridos darbo dalis, tačiau kuo daugiau ji dirba su DI, tuo aiškiau mato, kiek jo galimybių dar neišnaudoja.

„Anksčiau DI man atrodė kaip neįveikiamas technologinis monstras. Dabar jau matau, kiek daug jis gali palengvinti, bet kartu suprantu, kad vis dar nemažai procesų atlieku pati. Kitas mano žingsnis – išmokti kurti konkrečioms užduotims skirtus DI agentus ir dar daugiau procesų automatizuoti“, – pasakoja Ingrida.

Virtualiajai asistentei tai atveria ir labai praktiškas profesinio augimo galimybes: efektyviau valdant savo laiką galima aptarnauti daugiau klientų, plėsti teikiamas paslaugas ir kartu auginti pajamas.

„DI nebėra ta bjaurybė, kuri dirba už mane greičiau. Dabar jis dirba kartu su manimi. Bet kuo daugiau jį naudoju, tuo labiau suprantu, kad dar tikrai turiu ko išmokti“, – sako Ingrida.

Technologija padeda su rutina, bet nepakeičia žmogaus vertės

Ingridos darbo pokytis nėra vien tik greičiau atliekamos užduotys.

Dalį rutinos patikėjusi DI sprendimams, ji gali daugiau laiko skirti klientų poreikių supratimui, problemų sprendimui, procesų koordinavimui ir paslaugų kokybei. Būtent šiose srityse atsiskleidžia patirtis, atsakomybė, empatija ir gebėjimas matyti platesnį kontekstą.

Tai padėjo Ingridai iš naujo įvertinti savo profesinę vertę. Ji suprato, kad jos darbas nėra vien užduočių atlikimas. Jos vertė – gebėjimas užtikrinti, kad skirtingos verslo dalys veiktų kaip viena sistema.

Technologija šios vertės neatėmė. Ji padėjo jai dar labiau atsiskleisti.

Ne konkuruoti, o išmokti įdarbinti

Ingridos istorija atspindi požiūrį, kuriuo remiantis buvo sukurta praktinė mokymų programa „GABU AI Engine“.

Jos tikslas – ne supažindinti dalyvius su kuo didesniu DI įrankių skaičiumi, bet padėti išmokti juos prasmingai pritaikyti savo veikloje.

Mokymų kelias prasideda nuo procesų išgryninimo. Dalyviai analizuoja, kurie darbai atima daugiausia laiko, ką verta automatizuoti ir kur būtinas žmogaus indėlis. Tuomet kuriami konkrečioms užduotims skirti DI agentai, kurie jungiami į veikiančias automatizavimo grandines.

Toks požiūris leidžia technologiją vertinti ne kaip žmogaus pakaitalą, o kaip jo galimybes sustiprinančią komandos dalį.

„Šiandien investicija į mokymąsi atrodo nedidelė, palyginti su verte, kurią jau matau naudodama DI savo darbe. Dabar noriu žengti dar vieną žingsnį – išmokti „įdarbinti“ DI agentus ir daugiau savo procesų patikėti technologijai. Jeigu tokia mintis kyla ir jums, verta ją paversti veiksmu. Mokytis naujų dalykų ne visada patogu, tačiau būtent jie gali tapti geriausia mūsų profesinio augimo dalimi “, – sako Ingrida.

„GABU AI Engine“ mokymai startuoja spalio 20 dieną ir vyksta gyvai nuotoliu. Programą sudaro aštuonios praktinės sesijos, kurių metu dalyviai kuria savo darbui pritaikytus DI agentus ir automatizavimo sprendimus.

Daugiau apie „GABU AI Engine“

Valstybės finansuojami mokymai
4.8 (5)
Per kursuok.lt
Valstybės finansuojami mokymai
4.8 (5)
Per kursuok.lt
emocinio intelekto kursai
Valstybės finansuojami mokymai
4.8 (5)
Per kursuok.lt
Valstybės finansuojami mokymai
4.8 (5)
Per kursuok.lt
e. prekyba
Valstybės finansuojami mokymai
4.8 (5)
Per kursuok.lt

Nepraleisk naujienų apie mokymų programas, kurios padės tobulėti

Nepraleisk naujienų apie mokymų programas
Susiję straipsniai
Daugiau aktualių straipsnių
GABU
18 spalio, 2026
6 min.
2026 m. spalio 6–9 dienomis Vilniuje vyko tarptautinio „Erasmus+“ projekto „Dialogue 360° – From Gender
GABU
8 spalio, 2026
3 min.
Darbo paieška gali būti sunki kiekvienam. O jei turite negalią, kliūčių dažnai būna dar daugiau:
GABU
21 rugsėjo, 2026
5 min.
„Berniukams geriau sekasi matematika“, „merginos yra per daug emocingos“, „vyrai neturėtų verkti“, „moterys geriau moka
GABU
24 rugpjūčio, 2026
4 min.
Virtuali asistentė Ingrida neslepia: dirbtinio intelekto atsiradimas jai pirmiausia sukėlė ne smalsumą, o baimę. Matydama,

Jei automatizuosite chaosą – tai ir gausite automatizuotą chaosą. Bet ar tikrai to norėjot?

GABU
13 rugpjūčio, 2026
3 min.
Kaip teigia "GABU" edukacinių projektų vadovė Viktorija B.

Kaip teigia „GABU” edukacinių projektų vadovė Viktorija B. dirbtinio intelekto rinka šiandien pilna triukšmo: šimtai naujų įrankių, „stebuklingų“ užklausų ir pažadų viską atlikti kelis kartus greičiau. Tačiau ar tikrai mums trūksta dar vieno įrankio?

Apklausus savo DI mokymų interesantus paaiškėjo, jog didžioji dalis sutinka, kad trūksta aiškios sistemos, kaip DI prasmingai pritaikyti savo kasdieniam darbui ir paversti realiai veikiančiu pagalbininku.

Šiandien lengva pasimesti tarp rekomendacijų, ką būtina išbandyti, kokį įrankį įsidiegti ar kokią užklausą nukopijuoti. Žmonės išbando vieną sprendimą, tada kitą, tačiau po kurio laiko dažnai grįžta prie senų darbo įpročių. Tada norisi sakyti: „dirbtinis intelektas neveikia”!

Taip nutinka todėl, kad pavieniai įrankiai nebuvo sujungti su realiais žmogaus poreikiais ir darbo procesais.

Būtent čia prasideda mūsų požiūris į DI mokymus.
Pirmiausia – procesas. Tik tada – technologija.
Prieš automatizuojant svarbu suprasti:
– kurie darbai iš tiesų atima daugiausia laiko;
– kurios užduotys nuolat kartojasi;
– kur dažniausiai daromos klaidos;
– ką galima patikėti technologijai, o kur būtinas žmogaus sprendimas, patirtis ir empatija.

Tik atsakius į šiuos klausimus DI tampa ne dar vienu įrankiu kompiuteryje, o prasminga darbo sistemos dalimi.
Šiuo principu buvo kuriama ir keturių savaičių programa „GABU AI Engine“.

Mums buvo svarbu sukurti ne teorinių paskaitų ciklą ir ne 50 įrankių apžvalgą. Siekėme suprojektuoti nuoseklų kelią, kuriame dalyvis pirmiausia išsigrynina savo procesus, tuomet kuria konkrečioms užduotims skirtus DI agentus ir galiausiai sujungia juos į automatizuotas darbo grandines.

Tam subūrėme dvi skirtingas, tačiau viena kitą papildančias kompetencijas.

  • Kristina Beinorytė, DI lektorė, konsultantė ir pokyčių valdymo ekspertė, padės suprasti procesų bei DI agentų logiką ir susikurti asmeninius skaitmeninius pagalbininkus.

  • Tomas Mėčius, robotinių procesų automatizavimo programuotojas, „Inolyra“ ir „DIKlubas“ bendraįkūrėjas, parodys, kaip šiuos sprendimus sujungti ir automatizuoti be programavimo žinių.

Mūsų įsitikinimu, tikrasis mokymasis prasideda ne tada, kai žmogus pamato, ką gali padaryti lektorius. Jis prasideda tada, kai žmogus pats sukuria sprendimą, pritaikytą savo darbui, jį išbando, suklysta, gauna grįžtamąjį ryšį ir patobulina.

Todėl „GABU AI Engine“ pagrindą sudaro gyvos praktinės dirbtuvės. Jose dalyviai ne tik klausysis, bet ir kurs: savo asistentus, agentus bei automatizacijas užduotims, kurios šiandien atima jų laiką.

Vienam tai gali būti agentas, sisteminantis informaciją ataskaitoms. Kitam – asistentas, rengiantis atsakymų klientams juodraščius. Trečiam – sprendimas, stebintis aktualius šaltinius, analizuojantis dokumentus ar padedantis administruoti pasikartojančias užduotis.

Tačiau tikslas nėra kuo daugiau darbų perduoti technologijai. Tikslas – sąmoningai atsisakyti rutinos, kad žmogui liktų daugiau laiko tam, kur jo indėlis vertingiausias: sprendimams, kūrybai, bendravimui, strategijai ir augimui.

Toks yra ir platesnis GABU požiūris į mokymus. Mums nepakanka perduoti informaciją, kurią galima rasti internete. Norime, kad žinios virstų praktiniais įgūdžiais, o įgūdžiai – realiu pokyčiu žmogaus darbe. Nes dirbtinio intelekto vertė matuojama ne turimų įrankių skaičiumi, o atsiskleidžia tada, kai technologija pradeda spręsti tikrą problemą.

Mes nemokome tik kalbėtis su dirbtiniu intelektu.
Mes mokome jį prasmingai įdarbinti.

„GABU AI Engine“ mokymai prasidės spalio 20 d. ir vyks gyvai nuotoliu.

Daugiau apie programą:
GABU AI ENGINE

Valstybės finansuojami mokymai
4.8 (5)
Per kursuok.lt
Valstybės finansuojami mokymai
4.8 (5)
Per kursuok.lt
emocinio intelekto kursai
Valstybės finansuojami mokymai
4.8 (5)
Per kursuok.lt
Valstybės finansuojami mokymai
4.8 (5)
Per kursuok.lt
e. prekyba
Valstybės finansuojami mokymai
4.8 (5)
Per kursuok.lt

Nepraleisk naujienų apie mokymų programas, kurios padės tobulėti

Nepraleisk naujienų apie mokymų programas
Susiję straipsniai
Daugiau aktualių straipsnių
GABU
18 spalio, 2026
6 min.
2026 m. spalio 6–9 dienomis Vilniuje vyko tarptautinio „Erasmus+“ projekto „Dialogue 360° – From Gender
GABU
8 spalio, 2026
3 min.
Darbo paieška gali būti sunki kiekvienam. O jei turite negalią, kliūčių dažnai būna dar daugiau:
GABU
21 rugsėjo, 2026
5 min.
„Berniukams geriau sekasi matematika“, „merginos yra per daug emocingos“, „vyrai neturėtų verkti“, „moterys geriau moka
GABU
24 rugpjūčio, 2026
4 min.
Virtuali asistentė Ingrida neslepia: dirbtinio intelekto atsiradimas jai pirmiausia sukėlė ne smalsumą, o baimę. Matydama,

Empatija – įgūdis, kurį galima ugdyti: kodėl jaunimui to reikia labiau nei bet kada?

GABU
31 liepos, 2026
3 min.
Kasdien bendraujame su žmonėmis, kurių patirtys, vertybės ir požiūriai skiriasi nuo mūsų.

Kasdien bendraujame su žmonėmis, kurių patirtys, vertybės ir požiūriai skiriasi nuo mūsų. Tačiau ar iš tikrųjų mokame vieni kitų klausytis? Ar gebame suprasti, kodėl žmogus mąsto ar elgiasi kitaip? Būtent čia svarbia vaidmenį atlieka empatija – gebėjimas ne tik išgirsti, bet ir pabandyti suprasti kito žmogaus perspektyvą.

Dažnai manoma, kad empatija yra įgimta savybė. Vis dėlto moksliniai tyrimai rodo, kad tai yra gebėjimas, kurį galima nuosekliai ugdyti. Kuo daugiau susiduriame su skirtingomis istorijomis, kultūromis ir gyvenimo patirtimis, tuo lengviau išmokstame matyti pasaulį ne tik savo, bet ir kitų akimis.

Kodėl tai svarbu jaunimui?

Jauni žmonės šiandien gyvena pasaulyje, kuriame informacijos yra daugiau nei bet kada anksčiau. Socialiniai tinklai leidžia greitai susipažinti su įvairiomis nuomonėmis, tačiau kartu jie gali sustiprinti stereotipus, poliarizaciją ir paviršutinišką požiūrį į sudėtingas socialines temas.

Todėl vien teorinių žinių dažnai nepakanka. Norint suprasti tokias temas kaip lyčių lygybė, įtrauktis ar diskriminacija, svarbu ne tik skaityti ar klausytis paskaitų, bet ir patirti, diskutuoti bei reflektuoti.

Kodėl neformalūs ugdymo metodai veikia?

Vis daugiau jaunimo organizacijų renkasi patirtinį mokymąsi. Diskusijos, kūrybinės dirbtuvės, vaidmenų žaidimai, istorijų pasakojimas ar simuliacijos padeda ne tik įgyti žinių, bet ir geriau suprasti kitų žmonių emocijas bei kasdienius iššūkius.

Tokie metodai skatina aktyvų dalyvavimą, kritinį mąstymą ir saugią aplinką, kurioje galima užduoti klausimus, dalintis nuomone ir mokytis vieniems iš kitų.


Kokią vietą čia užima virtuali realybė?

Pastaraisiais metais edukacijoje vis dažniau naudojama virtuali realybė (VR). Ji nėra tik technologinė naujovė – tai priemonė, leidžianti sukurti įtraukiančias patirtis ir paskatinti gilesnę refleksiją. VR nesiekia pakeisti tradicinio mokymosi. Ji papildo jį, suteikdama galimybę saugioje aplinkoje patirti situacijas, kurios kasdieniame gyvenime gali būti sunkiai suprantamos ar nepatiriamos. Svarbiausia ne pati technologija, o klausimai, kuriuos ji padeda kelti, ir diskusijos, kurios vyksta po patirties.

Kaip tai taikoma „Dialogue 360°“ projekte?

Projekte „Dialogue 360° – From Gender Bias to Gender Partnership“ virtuali realybė yra viena iš priemonių, kurią partneriai iš Lietuvos, Ispanijos ir Graikijos testuoja projekto metu. Kiekvieno tarptautinio susitikimo metu organizuojamos kūrybinės dirbtuvės, diskusijos ir praktinės veiklos, kurių metu nagrinėjamos lyčių lygybės, empatijos ir jaunimo įtraukimo temos. Partneriai taip pat analizuoja, kaip skirtingų šalių kultūrinis kontekstas formuoja jaunų žmonių požiūrį į šiuos klausimus. VR šiame projekte nėra galutinis tikslas – tai eksperimentinė edukacinė priemonė. Projekto metu stebima, kaip dalyviai reaguoja į skirtingus mokymosi metodus, kokios veiklos labiausiai skatina įsitraukimą, dialogą ir refleksiją. Surinktos įžvalgos padės kurti veiksmingesnius įrankius jaunimo darbuotojams ir organizacijoms visoje Europoje.

Mokymasis prasideda nuo dialogo.

Empatija neatsiranda per vieną dieną. Ji ugdoma per pokalbius, patirtis ir norą suprasti kitą žmogų. Kartais tam pakanka atviro klausimo, o kartais – inovatyvių metodų, tokių kaip virtuali realybė. Svarbiausia prisiminti, kad technologijos savaime nekeičia žmonių. Keičia tai, kaip jas naudojame – kurdami daugiau supratimo, atvirumo ir prasmingo dialogo.

Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei EACEA negali būti laikoma už juos atsakinga.

Valstybės finansuojami mokymai
4.8 (5)
Per kursuok.lt
Valstybės finansuojami mokymai
4.8 (5)
Per kursuok.lt
emocinio intelekto kursai
Valstybės finansuojami mokymai
4.8 (5)
Per kursuok.lt
Valstybės finansuojami mokymai
4.8 (5)
Per kursuok.lt
e. prekyba
Valstybės finansuojami mokymai
4.8 (5)
Per kursuok.lt

Nepraleisk naujienų apie mokymų programas, kurios padės tobulėti

Nepraleisk naujienų apie mokymų programas
Susiję straipsniai
Daugiau aktualių straipsnių
GABU
18 spalio, 2026
6 min.
2026 m. spalio 6–9 dienomis Vilniuje vyko tarptautinio „Erasmus+“ projekto „Dialogue 360° – From Gender
GABU
8 spalio, 2026
3 min.
Darbo paieška gali būti sunki kiekvienam. O jei turite negalią, kliūčių dažnai būna dar daugiau:
GABU
21 rugsėjo, 2026
5 min.
„Berniukams geriau sekasi matematika“, „merginos yra per daug emocingos“, „vyrai neturėtų verkti“, „moterys geriau moka
GABU
24 rugpjūčio, 2026
4 min.
Virtuali asistentė Ingrida neslepia: dirbtinio intelekto atsiradimas jai pirmiausia sukėlė ne smalsumą, o baimę. Matydama,

Lyčių lygybė prasideda nuo dialogo: kodėl jaunimui reikia ne tik žinių, bet ir praktinių įrankių

GABU
28 liepos, 2026
3 min.
Lyčių lygybė šiandien dažnai minima viešose diskusijose, tačiau ar vien žinoti, kas yra lygybė, pakanka?GABU mokymų teikėjai kartu su partneriais iš Graikijos ir Ispanijos įgyvendina Erasmus+ projektą „Dialogue 360° – From Gender Bias to Gender Partnership: Youth-led Pathways to Equality“, kurio tikslas – padėti jaunimui, jaunimo darbuotojams ir edukatoriams kalbėti apie lyčių stereotipus, empatiją ir pagarbų dialogą praktiškai, o ne tik teoriškai.

Lyčių lygybė šiandien dažnai minima viešose diskusijose, tačiau ar vien žinoti, kas yra lygybė, pakanka?

GABU mokymų teikėjai kartu su partneriais iš Graikijos ir Ispanijos įgyvendina Erasmus+ projektą „Dialogue 360° – From Gender Bias to Gender Partnership: Youth-led Pathways to Equality“, kurio tikslas – padėti jaunimui, jaunimo darbuotojams ir edukatoriams kalbėti apie lyčių stereotipus, empatiją ir pagarbų dialogą praktiškai, o ne tik teoriškai. Viena pirmųjų projekto veiklų buvo jaunimo apklausa, padėjusi geriau suprasti, su kokiais iššūkiais jauni žmonės susiduria kasdien.

Jaunimas stereotipus pastebi, tačiau ne visada žino, kaip reaguoti

Apklausos rezultatai atskleidė aiškią tendenciją – dauguma respondentų susiduria su lyčių stereotipais arba juos pastebi savo aplinkoje.

Net 95 % apklaustųjų nurodė, kad bent kartais mato, jog vaikinams ir merginoms suteikiamos skirtingos galimybės.

Dar daugiau – 70 % respondentų teigė, kad su stereotipais dėl savo lyties yra susidūrę asmeniškai. Dažniausiai tai nutinka darbo aplinkoje, socialiniuose tinkluose, šeimoje ar švietimo įstaigose.

Tačiau bene svarbiausia apklausos įžvalga buvo kita.

Nors beveik visi respondentai teigė žinantys, ką reiškia lyčių lygybė, daugiau nei pusė pripažino tik iš dalies žinantys, kaip reikėtų reaguoti susidūrus su diskriminacija ar stereotipais.

Tai rodo, kad vien informacijos neužtenka – reikalingi praktiniai įgūdžiai.

Ko labiausiai reikia jaunimui?

Apklausa parodė, kad jauni žmonės nori mokytis kitaip. Respondentai dažniausiai rinkosi:

  • praktinius užsiėmimus;
  • diskusijas;
  • žaidimus ir simuliacijas;
  • skaitmeninius mokymosi įrankius;
  • virtualios realybės (VR) patirtis.

Jie taip pat išskyrė temas, kurioms norėtų skirti daugiau dėmesio: empatijai, kritiniam mąstymui ir lyčių lygybei.

Tai patvirtina, kad jautrioms socialinėms temoms nepakanka paskaitų ar teorinių pristatymų. Daug didesnę vertę kuria aktyvus dalyvavimas, galimybė diskutuoti ir pažvelgti į situacijas iš kito žmogaus perspektyvos.

Lyčių lygybė – tai kasdieniai sprendimai

Lyčių lygybė nėra tik teisės aktai ar viešos kampanijos. Ji prasideda kasdienėse situacijose – darbo vietoje, mokykloje, šeimoje, socialiniuose tinkluose ir pokalbiuose su draugais.

Būtent todėl jaunimui svarbu ne tik žinoti sąvokas, bet ir mokėti atpažinti stereotipus, drąsiai kalbėti apie juos bei palaikyti tuos, kurie susiduria su diskriminacija.

Žvilgsnis į ateitį

Projekto metu sukurtas Digital Equality Compass taps atviru praktiniu įrankiu, kuriuo galės naudotis jaunimo darbuotojai, mokytojai, nevyriausybinės organizacijos ir kiti edukatoriai visoje Europoje. Jo tikslas – padėti kurti saugesnes, atviresnes ir įtraukesnes bendruomenes, kuriose dialogas tampa pokyčio pradžia.

Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei EACEA negali būti laikoma už juos atsakinga.

Valstybės finansuojami mokymai
4.8 (5)
Per kursuok.lt
Valstybės finansuojami mokymai
4.8 (5)
Per kursuok.lt
emocinio intelekto kursai
Valstybės finansuojami mokymai
4.8 (5)
Per kursuok.lt
Valstybės finansuojami mokymai
4.8 (5)
Per kursuok.lt
e. prekyba
Valstybės finansuojami mokymai
4.8 (5)
Per kursuok.lt

Nepraleisk naujienų apie mokymų programas, kurios padės tobulėti

Nepraleisk naujienų apie mokymų programas
Susiję straipsniai
Daugiau aktualių straipsnių
GABU
18 spalio, 2026
6 min.
2026 m. spalio 6–9 dienomis Vilniuje vyko tarptautinio „Erasmus+“ projekto „Dialogue 360° – From Gender
GABU
8 spalio, 2026
3 min.
Darbo paieška gali būti sunki kiekvienam. O jei turite negalią, kliūčių dažnai būna dar daugiau:
GABU
21 rugsėjo, 2026
5 min.
„Berniukams geriau sekasi matematika“, „merginos yra per daug emocingos“, „vyrai neturėtų verkti“, „moterys geriau moka
GABU
24 rugpjūčio, 2026
4 min.
Virtuali asistentė Ingrida neslepia: dirbtinio intelekto atsiradimas jai pirmiausia sukėlė ne smalsumą, o baimę. Matydama,

KURSUOK finansavimo laukimo etapas: kaip technologinė pauzė išnaudojama būsimam kokybės šuoliui

GABU
15 liepos, 2026
5 min.
Suaugusiųjų švietimo platformos „Kursuok.

Suaugusiųjų švietimo platformos „Kursuok.lt“ startas Lietuvoje sukūrė precedentą, leidžiantį tūkstančiams dirbančiųjų stiprinti savo skaitmenines bei verslumo kompetencijas pasinaudojant valstybės skiriamu finansavimu. GABU komanda pastaraisiais mėnesiais sulaukė itin didelio susidomėjimo, dešimtys užklausų telefonu ir el. paštu sukosi apie vieną esminį klausimą: „Kada vėl startuos registracija į valstybės finansuojamus, GABU organizuojamus mokymus per KURSUOK platformą?“

Todėl nusprendėme apžvelgti ne tik oficialią švietimo platformos situaciją bei laiko gaires, bet ir pristatyti, kaip šį natūralų pereinamąjį laikotarpį išnaudojame tam, kad rudenį savo studentus pasitiktume su dar aukštesniais kokybės standartais.

Oficialios KURSUOK gairės: ko tikėtis artimiausiu metu?

Remiantis Europos socialinio fondo agentūros (ESFA) pateikiamais duomenimis, šiuo metu vyksta aktyvūs pasirengimo darbai antrajam platformos plėtros etapui, siekiant dar sklandesnio ir tikslingesnio lėšų paskirstymo proceso. Oficialiomis gairėmis, naująjį finansavimo kvietimą, suteikiantį dirbantiems asmenims galimybę pretenduoti į iki 500 eurų vertės mokymosi krepšelius, planuojama skelbti ne anksčiau kaip šių metų rudens pabaigoje. Tai reiškia, kad patys mokymai pagal naująjį finansavimo etapą prasidės 2027 metais.

Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti kaip ilga pauzė, suaugusiųjų švietimo rinkoje laikas vertinamas kitaip. Finansavimo ciklai ir valstybės reikalavimai yra išorinės aplinkybės, kurių mokymų teikėjai tiesiogiai nekontroliuoja. Tačiau tai, ką kiekviena atsakinga organizacija kontroliuoja šimtu procentų, yra pačių programų turinys, lektorių pasirengimas ir metodinė kokybė. GABU šį ramesnį periodą pasirinko išnaudoti kaip investiciją į būsimą studentų sėkmę.

Nuolatinis programų atnaujinimas: penkios kokybės kryptys

Technologijos ir rinkos tendencijos keičiasi itin sparčiai, todėl pasenęs turinys suaugusiųjų švietime praranda vertę jau po kelių mėnesių. Siekiant išlaikyti aukščiausią mokymų kokybę, šiuo metu GABU komanda intensyviai dirba trimis pagrindinėmis programų atnaujinimo kryptimis:

1. Programų turinio modernizavimas 

Iš esmės peržiūrimos ir prie naujausių rinkos realijų pritaikomos mokymų programos:

  • „Dirbtinio intelekto kursai: rytojaus įgūdžiai paprastai ir suprantamai“. DI technologijos juda eksponentiniu greičiu. Kol laukiama naujo registracijos etapo, į programą integruojami naujausi „Claude“ bei kitų įrankių modelių atnaujinimai ir praktinis autonominių DI agentų kūrimas ir pritaikymas kasdienėms verslo užduotims.
  • „Google Ads ir Meta reklamų mokymai pradedantiesiems“. Privatumo politikos pokyčiai, trečiųjų šalių slapukų (cookies) ribojimai ir dirbtiniu intelektu grįstos kampanijos (Performance Max, Advantage+) reikalauja naujų strategijų. Atnaujinami praktiniai vadovai, kad rudenį startuosiantys studentai dirbtų tik su šiandien veikiančiais įrankiais.
  • „E. pardavėjo-konsultanto kompetencijų ugdymo ir mokymo programa“. Fokusas perkeliamas į daugiakanalio pardavimo procesus bei klientų aptarnavimo automatizavimą, kad el. prekybos atstovai gautų apčiuopiamą naudą iškart po paskaitų.
  • „Sėkmingas ateities verslininkas: verslumo ugdymo kursai“. Stiprinama programos praktinė dalis, įtraukiant skaitmeninio verslo kūrimo pavyzdžius (No-Code prototipavimą, pirmojo kliento pritraukimo strategijas). Prie programos tobulinimo prisideda daugiau nei 7 skirtingi lektoriai-praktikai.
  • „Emocinio intelekto ABC“. Gilinami streso valdymo, perdegimo prevencijos ir skaitmeninės higienos moduliai, kurie šiandieniniame itin skubančiame pasaulyje yra svarbesni nei bet kada anksčiau.

2. Lektorių komandos auginimas ir andragogika

Kokybiški mokymai prasideda nuo lektoriaus asmenybės bei gebėjimo valdyti auditoriją. GABU ne tik nuolat kelia esamos komandos andragogines (suaugusiųjų mokymo) kompetencijas, bet ir pritraukia naujus savo sričių specialistus. Programose dėsto tik praktikai,  nuo sėkmingų verslo įkūrėjų iki technologijų ekspertų, kasdien dirbančių su dėstomais įrankiais.

3. Tęstinumas ir ilgalaikės mokymosi kelionės

Vienas didžiausių iššūkių, su kuriais susidurdavo „Kursuok“ vartotojai – vienkartinis žinių pobūdis, kadangi bazinis krepšelis dažnai padengia tik pradinį kursą. GABU šiuo metu kuria ilgalaikes mokymosi alternatyvas. Projektuojami tęstiniai moduliai, leisiantys studentams, pabaigusiems pradinį lygį, turėti aiškius, struktūruotus žingsnius judant link pažengusiųjų lygio.

Prisitaikymas prie kintančių reikalavimų

Darbas su valstybės finansuojamais projektais reikalauja didelio lankstumo ir kantrybės. Griežtėjantys kokybės vertinimo kriterijai bei naujos registracijos taisyklės yra būtini žingsniai suaugusiųjų švietimo rinkos skaidrumui ir vertei užtikrinti. GABU komanda šiuos pokyčius priima kaip galimybę išsifiltruoti vertingiausias programas ir užtikrinti, kad valstybės lėšos būtų investuojamos į realų, išmatuojamą kompetencijų pokytį.

Kai šių metų rudens pabaigoje „Kursuok.lt“ platforma vėl atvers registracijos langą, GABU savo studentus pasitiks su visiškai atnaujinta nuotolinio mokymosi infrastruktūra, šviežiausiu turiniu bei stipriausia lektorių komanda.

Rekomenduojami veiksmai norintiems gauti finansavimą

Nors valstybės finansavimas laikinai pristabdytas, vietų skaičius būsimose grupėse bus ribotas, o laukiančiųjų sąrašai jau dabar aktyviai pildosi. Kviečiame nieko nelaukiant registruotis į jus dominančių kursų laukiančiųjų sąrašą. Tokiu būdu, oficialiai prasidėjus registracijai, būsite informuoti patys pirmieji, o mūsų komandos specialistai padės sklandžiai užpildyti registracijos formas valstybės finansavimui gauti.

O tiems, kurie nieko nelaukę nori mokyti jau dabar ir produktyviai išnaudoti lietingą vasarą: kviečiame apsilankyti Gabu parduotuvėje , kurioje galima rinktis iš jau paruoštų, iškart prieinamų programų ir užsiregistruoti į artimiausias mokymų grupes.

Saulėtos ir produktyvios likusios vasaros, Viktorija!

Valstybės finansuojami mokymai
4.8 (5)
Per kursuok.lt
Valstybės finansuojami mokymai
4.8 (5)
Per kursuok.lt
emocinio intelekto kursai
Valstybės finansuojami mokymai
4.8 (5)
Per kursuok.lt
Valstybės finansuojami mokymai
4.8 (5)
Per kursuok.lt
e. prekyba
Valstybės finansuojami mokymai
4.8 (5)
Per kursuok.lt

Nepraleisk naujienų apie mokymų programas, kurios padės tobulėti

Nepraleisk naujienų apie mokymų programas
Susiję straipsniai
Daugiau aktualių straipsnių
GABU
18 spalio, 2026
6 min.
2026 m. spalio 6–9 dienomis Vilniuje vyko tarptautinio „Erasmus+“ projekto „Dialogue 360° – From Gender
GABU
8 spalio, 2026
3 min.
Darbo paieška gali būti sunki kiekvienam. O jei turite negalią, kliūčių dažnai būna dar daugiau:
GABU
21 rugsėjo, 2026
5 min.
„Berniukams geriau sekasi matematika“, „merginos yra per daug emocingos“, „vyrai neturėtų verkti“, „moterys geriau moka
GABU
24 rugpjūčio, 2026
4 min.
Virtuali asistentė Ingrida neslepia: dirbtinio intelekto atsiradimas jai pirmiausia sukėlė ne smalsumą, o baimę. Matydama,

Kaip Jolanta sugriovė mitą apie DI: nuo dvejonės iki asmeninio asistento

GABU
18 birželio, 2026
3 min.
Šiuolaikiniame pasaulyje kalbos apie dirbtinį intelektą (DI) skamba vis garsiau, tačiau kartu gimdo ir nemenką atskirtį.

Šiuolaikiniame pasaulyje kalbos apie dirbtinį intelektą (DI) skamba vis garsiau, tačiau kartu gimdo ir nemenką atskirtį. Daugelis vis dar linkę manyti, kad technologinės naujovės – tik siauram specialistų ar jaunosios kartos ratui prieinamas laukas. Mūsų studentės Jolantos Kirbauskienės istorija įrodo priešingai: vienintelis barjeras, skiriantis mus nuo ateities įgūdžių, yra išankstinės nuostatos.

Šiandien Jolanta džiaugiasi ne tik įveikta technologijų baime, bet ir tuo, kad šias vertingas žinias įgijo visiškai nemokamai, pasinaudojusi valstybės finansavimo galimybe.

Pradžią lydėjo abejonės: „Kur jau man…“

Prisimindama savo kelio pradžią, Jolanta neslepia, kad vidinio pasipriešinimo ir dvejonių buvo nemažai. Mintis apie dirbtinį intelektą asocijavosi su sudėtingais procesais, kuriems, atrodė, reikia specialaus pasiruošimo.

„Jei atvirai, pradžioje labai dvejojau. Atrodė, kur jau man tas dirbtinis intelektas, čia turbūt daug programavimo, specialių formulių… Bet dukra vis sakydavo, kad viskas daug paprasčiau, nei atrodo, ir kad aš tikrai sugebėčiau išmokti juo naudotis. Tuomet dar ir draugė su didžiuliu entuziazmu pasidalino savo patirtimi – ji buvo labai laiminga sudalyvavusi „GABU“ mokymuose. Tai buvo galutinis paskatinimas išdrįsti ir man“, – dalijosi Jolanta. 

Lektorių profesionalumas ir praktika

Vienas didžiausių lūžių įvyko jau pirmųjų paskaitų metu. Jolanta pabrėžia, kad lektorių gebėjimas sudėtingus technologinius įrankius pristatyti paprasta, visiems suprantama kalba išsklaidė bet kokią įtampą: „Mokymasis buvo grįstas realiais, kasdieniais pavyzdžiais. Lektoriai rodė, kaip DI įrankius pritaikyti praktiškai, užduotys padėjo mums iš karto pamatyti savo darbo rezultatą“. 

Šiandien dirbtinis intelektas Jolantai yra kasdienis padėjėjas, sutaupantis marias laiko.

„Reikia greitai parašyti oficialų laišką? Sugalvoti naujų idėjų darbe? Viską darau su juo ir sutaupau labai daug brangaus laiko. Dabar jau net dukra yra nustebusi, kaip aš nebesibaiminu šiuolaikinių technologijų“, – juokauja Jolanta. 

Valstybės finansavimas – galimybė mokytis kiekvienam

Neretai norą tobulėti stabdo finansiniai barjerai, tačiau Jolantos pavyzdys rodo, kad išeitis yra. Ji pasinaudojo valstybės siūlomu finansavimu, todėl už visą mokymų kursą jai nereikėjo mokėti nė vieno euro.

„Tai yra didžiulė, neįkainojama pagalba visiems, kurie nori augti, keisti profesinę kryptį ar tiesiog žengti koja kojon su laiku, tačiau šiuo metu neturi finansinių galimybių investuoti į kursus. Valstybės finansavimas atveria duris visiems, nepriklausomai nuo amžiaus ar esamos padėties“, – teigia Jolanta.

Jolanta mokėsi ir šiuos rezultatus pasiekė šioje programoje:

Dirbtinio intelekto kursai: Rytojaus įgūdžiai paprastai ir suprantamai

Valstybės finansuojami mokymai
4.8 (5)
Per kursuok.lt
Valstybės finansuojami mokymai
4.8 (5)
Per kursuok.lt
emocinio intelekto kursai
Valstybės finansuojami mokymai
4.8 (5)
Per kursuok.lt
Valstybės finansuojami mokymai
4.8 (5)
Per kursuok.lt
e. prekyba
Valstybės finansuojami mokymai
4.8 (5)
Per kursuok.lt

Nepraleisk naujienų apie mokymų programas, kurios padės tobulėti

Nepraleisk naujienų apie mokymų programas
Susiję straipsniai
Daugiau aktualių straipsnių
GABU
18 spalio, 2026
6 min.
2026 m. spalio 6–9 dienomis Vilniuje vyko tarptautinio „Erasmus+“ projekto „Dialogue 360° – From Gender
GABU
8 spalio, 2026
3 min.
Darbo paieška gali būti sunki kiekvienam. O jei turite negalią, kliūčių dažnai būna dar daugiau:
GABU
21 rugsėjo, 2026
5 min.
„Berniukams geriau sekasi matematika“, „merginos yra per daug emocingos“, „vyrai neturėtų verkti“, „moterys geriau moka
GABU
24 rugpjūčio, 2026
4 min.
Virtuali asistentė Ingrida neslepia: dirbtinio intelekto atsiradimas jai pirmiausia sukėlė ne smalsumą, o baimę. Matydama,

GABU gimtadienis: atsinaujinome ir dalinamės dovanomis

GABU
4 birželio, 2026
2 min.
Geriausios gimtadienio dovanos yra tos, kurias galima panaudoti savo augimui.

Geriausios gimtadienio dovanos yra tos, kurias galima panaudoti savo augimui. Tad šiemet, vietoj žvakučių pūtimo mes nusprendėme investuoti į Tavo patirtį – atnaujinome savo el. parduotuvę shop.gabu.lt!

„Sukūrėme šiuolaikiškesnę, greitesnę ir patogesnę erdvę, kad reikiamas žinias bei įrankius mūsų klientai pasiektų vos keliais paspaudimais. O kadangi švęsti vieniems nesmagu, paskelbėme ir ypatingus gimtadienio pasiūlymus”, – kalbėjo GABU vadovė Gabrielė Mikolaitienė. 

Tai idealus laikas išnaudoti vasaros pradžią, sulėtinti tempą ir susitvarkyti tai, kam rudenį tiesiog neužteks valandų paroje. 

Kokius mokymus rasi mūsų atsinaujinusiose lentynose?

1. Verslo procesų sutvarkymas ir efektyvumas

Jei jauti, kad tavo solo verslas ar maža įmonė reikalauja per daug rankinio darbo, o tu nuolat gesini gaisrus ir pritrūksti valandų paroje, metas įgyti struktūrą.

* Mokymai: Efektyvumo mokymų kursas solo ir smulkiajam verslui

* Kam skirta: Freelanceriams, pradedantiesiems ir mažų verslų savininkams, norintiems išmokti dėliotis prioritetus, automatizuoti kasdienes užduotis ir priversti procesus dirbti jiems, o ne atvirkščiai.

* Gimtadienio kaina: 89 Eur (buvusi kaina: 200 Eur).

2. Dėmesio valdymas ir emocinė higiena

Efektyvios verslo sistemos neveiks, jei tavo paties „baterija“ bus išsikrovusi, o galvoje sproginės šimtai minčių vienu metu. Norint pasiekti rezultatų, pirmiausia reikia ramybės galvoje.

* Mokymai: FOCUS MODE: Gyvenimas be vidinio chaoso

* Kam skirta: Visiems, kurie pavargo nuo nuolatinio skubėjimo, skaitmeninio triukšmo, pranešimų gausos ir nori susigrąžinti gebėjimą giliai koncentruotis į tai, kas svarbiausia, dirbti ramiai ir išvengti perdegimo.

* Gimtadienio kaina: 14,99 Eur (buvusi kaina: 69 Eur).

3. Strateginis planavimas ir tikslų auditas

Esame pačiame metų viduryje – tai pats geriausias laikas sustoti ir įvertinti savo kryptį. Ar judi ten, kur planavai sausio mėnesį?

* Mokymai: 2026: geriau nei pernai

* Kam skirta: Ambicingiems žmonėms ir kūrėjams, norintiems atlikti savo veiklos auditą, pamatyti strategines spragas, išsigryninti tikrąsias ambicijas ir susikurti aiškų veiksmų planą galingam bei pelningam metų finišui.

* Gimtadienio kaina: 9,99 Eur (buvusi kaina: 29 Eur).

Pasinaudok gimtadienio proga ir švęsk gimtadienį kartu su mumis! 

Šie specialūs gimtadienio pasiūlymai atsinaujinusiame e-shope galioja tik labai ribotą laiką. Tau nereikia ieškoti jokių paslėptų kuponų ar nuolaidų kodų – kainos svetainėje jau sumažintos!

Užsuk, įvertink naująjį e-shopo veidą ir pasidovanok sau struktūrą, aiškumą bei augimą šią vasarą!

Valstybės finansuojami mokymai
4.8 (5)
Per kursuok.lt
Valstybės finansuojami mokymai
4.8 (5)
Per kursuok.lt
emocinio intelekto kursai
Valstybės finansuojami mokymai
4.8 (5)
Per kursuok.lt
Valstybės finansuojami mokymai
4.8 (5)
Per kursuok.lt
e. prekyba
Valstybės finansuojami mokymai
4.8 (5)
Per kursuok.lt

Nepraleisk naujienų apie mokymų programas, kurios padės tobulėti

Nepraleisk naujienų apie mokymų programas
Susiję straipsniai
Daugiau aktualių straipsnių
GABU
18 spalio, 2026
6 min.
2026 m. spalio 6–9 dienomis Vilniuje vyko tarptautinio „Erasmus+“ projekto „Dialogue 360° – From Gender
GABU
8 spalio, 2026
3 min.
Darbo paieška gali būti sunki kiekvienam. O jei turite negalią, kliūčių dažnai būna dar daugiau:
GABU
21 rugsėjo, 2026
5 min.
„Berniukams geriau sekasi matematika“, „merginos yra per daug emocingos“, „vyrai neturėtų verkti“, „moterys geriau moka
GABU
24 rugpjūčio, 2026
4 min.
Virtuali asistentė Ingrida neslepia: dirbtinio intelekto atsiradimas jai pirmiausia sukėlė ne smalsumą, o baimę. Matydama,
Filtras
(Viso 45 straipsnių)
Rikiuoti pagal
Numatytasis rikiavimas
Tema
Visos programos
Vieta
Visos vietos
Pritaikyti filtrą
Išvalyti filtrą
Paspaudę „Įsigyti mokymus“ mygtuką būsite nukreipti į platformą, kurioje galėsite įsigyti šiuos mokymus.