Įsivaizduokite, kad turite penkis kartus didesnę tikimybę gauti paaukštinimą. Arba kad jūsų atlyginimas auga greičiau nei kolegų. Tai ne sėkmės ar atsitiktinumo, o aiškios strategijos rezultatas. 

Wharton School of the University of Pennsylvania atskleidžia, kad mentoriais esantys vadovai yra paaukštinami 6 kartus dažniau, o net 25% mentorių turinčių darbuotojų sulaukia teigiamo atlyginimo pokyčio, palyginti su vos 5% tų, kurie mentoriaus neturi.

Šie skaičiai – ne tik sausa statistika, o įrodymas, kad nuolat kintančioje darbo rinkoje ir dinamiškoje švietimo sistemoje asmeninis bei profesinis tobulėjimas nebėra tik privalumas. Tai – būtinybė, kurios akivaizdoje vis labiau išryškėja viena mokymosi forma – tai mentorystė. 

Apie tai, kas yra tikroji mentorystė, kokią vertę ji kuria ir kaip sėkmingai žengti šiuo keliu, kalbamės su GABU draugu Sauliumi Alksniu, nemokamos karjeros mentorystės platformos „idialogue“ įkūrėju ir vadovu.

Tikroji mentorystės esmė: patirtis, o ne teorija

Dažnai girdime sąvokas „koučingas“, „konsultavimas“, „mentorystė“. Nors visos jos susijusios su tobulėjimu, Saulius Alksnis pabrėžia esminį skirtumą: „Kritinė sąlyga yra ta, kad mentorius turi patirties, kurios nėra teorinės žinios – tai realūs iššūkiai, klaidos ir pergalės, kuriomis jis gali pasidalinti.“

Kitaip nei konsultantas, mentorius neduoda tiesioginių nurodymų. Kitaip nei koučingo specialistas, jis ne tik uždavinėja klausimus, bet ir siūlo kryptį, remdamasis savo paties išgyventomis situacijomis. 

„Paprastai kalbant, mentorius yra jūsų karjeros vedlys, profesionalas, kuris dalindamasis savo patirtimi padeda jums nukirsti kampus ir greičiau pasiekti karjeros tikslus“, – teigia ekspertas.

Abipusė nauda: laimi ir mentorius, ir ugdytinis

Investicija į mentorių atsiperka su kaupu – ir ne tik finansiškai. Ugdytiniui (mentee) tai atveria galimybę augti eksponentiškai. Vietoj to, kad klaidžiotumėte tamsoje, gaunate patikrintą žemėlapį. Tačiau bene didžiausia mentorystės nauda, pasak S. Alksnio, yra augantis pasitikėjimas savimi.

„Pasikartojantis kliuvinys profesiniame kelyje yra nepasitikėjimas savimi. Mentoriaus misija yra parodyti, ką žmogus jau dabar geba daryti puikiai, arba išskleisti planą, kaip įgyti trūkstamų įgūdžių“, – teigia jis.

Tačiau nauda yra abipusė. Ką gauna mentorius? „Mentorių visada lydi malonus jausmas, kai kitą žmogų įkvėpi, ugdai ir jo karjeroje palieki pėdsaką“, – sako S. Alksnis. 

Be to, dalindamiesi patirtimi, mentoriai ne tik įprasmina savo kelią, bet ir patys tobulėja: struktūrizuoja savo žinias, lavina lyderystės įgūdžius ir pamato problemas iš naujos perspektyvos.

Ar jūs jau pasiruošęs tapti mentoriumi?

Svarstote pasidalinti savo patirtimi, bet dvejojate, ar esate pakankamai „aukštai“? Saulius Alksnis drąsina: „Kiekvienu momentu yra už mus daugiau ir mažiau žinančių žmonių. Jūsų patirtis, kuri jums atrodo savaime suprantama, kitam gali būti neįkainojama“.

Svarbiausi dalykai, norint tapti geru mentoriumi, yra keli. Pirma, turėti realios patirties srityje, kurioje norite padėti. Antra, nuoširdus noras dalintis, o ne tik formaliai atlikti pareigą. Galiausiai, gebėjimas daugiau klausytis nei kalbėti – tai raktas į sėkmingą ryšį.

Sėkmingo mentoriaus paieškos strategija

Gerai, o jei jūs esate įsitikinęs, kad jums reikia mentoriaus, nuo ko pradėti tada? Pasak S. Alksnio, svarbiausia yra aiškiai įvardinti savo tikslą. 

Ką konkrečiai noriu pasiekti? Ar tai naujos pareigos, didesnis atlyginimas, o gal noras pakeisti karjeros kryptį? Kuo aiškesnis bus jūsų tikslas, tuo lengviau bus rasti tinkamą žmogų.

Antra, ieškokite platformų, kurios sujungia mentorius ir ugdytinius, pavyzdžiui, idialogue platforma, kuri ne tik turi virš 500 patyrusių mentorių, bet ir yra nemokama bei 24/7 prieinama. 

Čia galite filtruoti mentorius pagal sritį, patirtį ir netgi asmenines savybes. Nebijokite kreiptis ir parodyti iniciatyvą – mentoriai vertina motyvuotus ir aktyvius žmones. Būkite pasiruošę susitikimams, turėkite klausimų ir būkite atviri konstruktyviai kritikai.

Ateitis priklauso tiems, kurie mokosi iš kitų

Šiuolaikiniame pasaulyje laimi ne tie, kas žino daugiausiai, o tie, kas greičiausiai mokosi ir prisitaiko. Mentorystė nebėra prabanga – tai būtinybė kiekvienam, siekiančiam sėkmingo profesinio augimo bei profesinės savirealizacijos. 

Tai partnerystė, kuri įkvepia, augina ir atveria duris, apie kurias anksčiau net nesusimąstėte. Nesvarbu, ar svarstote tapti mentoriumi, ar ieškote vedlio savo karjeros kelyje – žengti šį žingsnį reiškia investuoti į svarbiausią savo turtą – profesinę ateitį.

Spalio 9 d. vyks virtualūs mokymai „Focus mode: gyvenimas be vidinio chaoso“. Tai – atspindys to, su kuo daugelis susiduria kasdien: užduotys, spaudžiantys terminai ir į antrą planą nustumiama ne mažiau svarbi asmeninio gyvenimo dalis. Gerklėje jaučiamas nerimas pradeda daryti įtaką mūsų gyvenimo kokybei.

Apie tai, kaip tinkamai planuoti laiką ir kaip pabėgti nuo pervargimo, kalbėjomės su pirmos dalies „Laikas + balansas: kaip planuoti, kad nepavargtum?“ lektoriais Ieva Gembutaite ir Dominyku Jutu.

Laiko planavimas primena laisvę

Ieva Gembutaitė sako, kad laikas – tai laisvė, leidžianti suprasti, kas mums iš tiesų svarbu ir kaip norime jaustis kasdien. Įpročių formavimo ir produktyvumo tinklaraštį ji kuria jau ne vienerius metus, o jos „Instagram“ paskyrą seka daugiau nei 110 tūkst. žmonių.

Pasak Ievos, dažniausios klaidos laiko planavime – bandymas padaryti viską vienu metu ir per mažas suplanuotas poilsio kiekis.

„Laiko planavimas turėtų padėti susigrąžinti kontrolę, o ne viską išbalansuoti. Žmonės pamiršta, kad poilsis taip pat yra produktyvumo dalis. Viskas vienu metu reiškia per daug tikslų ir per mažai dėmesio kiekvienam jų. Tas pats galioja ir planuojant dienomis, o ne savaitėmis – taip susikuriame iliuziją, kad turime viską suspėti čia ir dabar, užuot matę bendrą progresą“, – sako ji.

Tinklaraščio kūrėja pabrėžia, kad svarbu ne veiklų kiekis, o jų prasmė, kad judėjimas į priekį vyktų aiškia kryptimi ir su vidine ramybe. Pajutus vidinę įtampą, I. Gembutaitė pataria bent trumpam atsitraukti nuo darbų ir paklausti savęs: kas man šiuo metu iš tiesų svarbu?

„Išsiblaškymas dažnai kyla dėl per daug užduočių be aiškių prioritetų. Rekomenduočiau susiaurinti dėmesį iki vieno tikslo, vienos savaitės ir vieno žingsnio.

Kai pati nustojau galvoti „ką noriu nuveikti šiais metais?“ ir pradėjau mąstyti „ką galiu padaryti per artimiausias 12 savaičių?“, atsirado daug daugiau aiškumo, motyvacijos ir realaus progreso“, – pasakojo ji.

Ryto rutina ir produktyvumas

Pardavimų ekspertas, „Southwestern Family of Companies“ dukterinės įmonės Lietuvoje vadovas Dominykas Jutas primena, kad 20 proc. darbo atneša 80 proc. rezultato. Todėl svarbu aiškiai identifikuoti veiklas, kurios kuria daugiausia vertės, ir sutelkti dėmesį būtent į jas. Daugiau darbo valandų nebūtinai reiškia didesnį produktyvumą.

„Efektyvumas be perdegimo – tai atkaklaus ir nuoširdaus darbo malonumo jausmas rezultate, kai likusį laiką gali gyventi tokį įdomų gyvenimą, kad jei apie tave sukurtų filmą, pats norėtum jį žiūrėti vėl ir vėl“, – dalijosi pardavimų ekspertas.

Dominykas pastebi, kad pervargimas dažnai kyla ne dėl per daug atliekamų darbų, o dėl to, kad jie neatneša laukiamų rezultatų. Tokiu atveju verta persidėlioti prioritetus ir stebėti, kaip nuovargis pamažu blėsta.

„Didelę įtaką turi ir netinkamas poilsis – tas, kuris išvargina. Rekomenduoju atsisakyti veiklų, kurios eikvoja energiją: buvimo su netinkamais žmonėmis, per didelio pasinėrimo į socialines medijas ir jų turinį. Kokybiškas miegas ir subalansuota mityba yra geriausia dovana, kurią galite sau suteikti.“

Jis taip pat siūlo susikurti ryto rutiną: po pirmo žadintuvo atsikelti iš lovos, atrasti bent vieną dalyką, už kurį esate dėkingi, ir pajudėti – mankšta ar trumpas pasivaikščiojimas gali kardinaliai pakeisti dienos toną:

„Pastebėkite, kaip po tokio ryto lengvai „važiuos“ visa likusi diena“, – šypsosi D. Jutas.

Sužinok daugiau apie tai, kaip išlaikyti balansą tarp darbo, sporto ir laisvalaikio: gabumokymai.lt.

Gyvename laikais, kai telefonas guli kiekvieno sutiktojo praeivio kišenėje ar kuprinėje. Iš vienos pusės – priklausomybė nuo technologijų ir ekranų, iš kitos – šių dienų realybė. Kaip atrasti aukso viduriuką? Jo ieškau ir pati.

Yra atlikta ir vis dar atliekama daugybė tyrimų, kuriais siekiama nustatyti, kiek laiko žmogus vidutiniškai praleidžia prie telefono. Tai yra taip individualu ir priklauso nuo darbo pobūdžio, gyvenimo būdo, amžiaus ir kitų dalykų. Todėl pasakyti tiksliai – be galo sunku. Bet sutikime, jog  praleidžiame gerokai daugiau nei patys išdrįstume pripažinti.

Išmanieji įrenginiai, kompiuteriai ir telefonai nuo vaikystės ar paauglystės (mano atveju) tapo nepamainoma priemone susisiekti su artimaisiais, kaupti prisiminimus, klausytis muzikos ar pasiekti bet kokį kitą turinį keliais paspaudimais. Filmai, podcastai, televizija ir viskas, apie ką galėtume pagalvoti, jau YRA mūsų telefone. Beprotiška, kiek visko sutelpa į įrenginį delne.

Dažnai susimąstau apie bereikšmį scrollinimą ir bandau save stabdyti. Gyvenu griežtoje rutinoje, tačiau kartais rodos norisi atsipalaiduoti ir kelias minutes pažiūrėti kas gero. Kelios minutės, kurios nejučia virsta pusvalandžiu ar net valandomis. Tokiais atvejais galvoju apie vaikus ir paauglius. Internetas yra prikimštas patrauklaus ir kabinančio turinio, kurį norisi žiūrėti ir žiūrėti. Jeigu aš keliu klausimą kaip maksimaliai sustoti, kokius klausimus tada kelia jie?

Tokiais atvejais remiuosi skaičiais, mokslu ir tyrimais paremta statistika.

Prastėjantis dėmesio išlaikymas ir koncentracija, blogesnė miego kokybė (ypač kai prieš miegą dar „greitai“ peržvelgi naujienas), mažesnis produktyvumas ir nuolatinis nerimo jausmas – visa tai tampa vis dažnesniais palydovais ir yra tik visų pasėkmių paviršius. Kur dar akių nuovargis, regos problemos, kaklo, nugaros ir pečių srities skausmai?

Kartais net nepastebime, kaip nuo vieno reelso pereiname prie kito vietoj to, kad ilsėtumėmės. O juk atrodo aš ilsiuosi! Nors tuo pat metu smegenys tiesiog perdeginėja nuo perteklinės informacijos. 

Kartais galvoju, kad mūsų visų protai atprato nuo tylos ir nuobodulio. Dabar bet kokia pauzė yra iškart užpildoma garsais, vaizdais, pranešimais. Ir nors nesu pasiruošusi visko mesti ir gyventi be ekranų, to man neleidžia padaryti mano darbas ir verslas, bet taikau įvairias praktikas ir įpratau būti be telefono. Pasirodo, ateina momentas, kai jo netrūksta. Šiuolaikinis poilsis.

Gabrielė Mikolaitienė

_

Suprantame, kad gyventi darbo ir poilsio balanse yra nelengva, tad kviečiame spalio 9 d. į virtualius mokymus „Focus mode: gyvenimas be vidinio chaoso“. Čia savo sričių specialistai dalinsis patirtimi bei praktiškais patarimais darbo, poilsio ir laisvalaikio balansui palaikyti. Nepraleisk!

Dalinkimės patirtimi, draugaukime ir aukime kartu! 👇

GABU mokymai „Facebook“

GABU mokymai „Instagram“ 

GABU mokymai „LinkedIn“

Kiekvienas turime savo receptą, kaip suderinti poilsį ir darbus, tačiau birželio 10 d. vyksiantys GABU produktyvumo mokymai „Vasara be streso. CHALLENGE ACCEPTED!“ suteiks galimybę išgirsti savo srities profesionalų patirtis, kas jiems padėjo atrasti balansą tarp veiklos ir ramybės.

Renginio pristatymas įpusėjo, taip netrukus įpusės ir vasara. Antrojoje renginio dalyje – virtualūs susitikimai su Amandu Paulausku ir Silvija Petkevičiūte.

Sąmoningumo praktika

Jei domiesi tylos, jogos ir meditacijos praktikomis – Amando Paulausko vardas Tau turėtų būti pažįstamas.

2019 metais baigęs jėgos trikovės sporto karjerą, jis paskyrė savo laiką savęs pažinimo keliui per meditaciją ir pagalbą kitiems.

Šiandien Amandas – vienas aktyviausių sąmoningumo praktikų Lietuvoje: kasmet organizuoja daugiau nei 20 meditacijos, jogos ir tylos stovyklų tiek Lietuvoje, tiek Azijoje, taip pat veda įvairius virtualius saviugdos mokymus. Savo žinias jis kasmet gilina dviejų mėnesių meditacijos atsiskyrimuose Azijoje, kur mokoso iš meditacijos ir jogos iš savo mokytojų.

Amandas tiki, kad sąmoningumas – tai erdvė, kurioje logika ir emocijos susilieja į vieną srovę. Tai vieta, kur protas ir širdis veikia išvien, atverdami duris gilesniam savęs pažinimui, kūrybinei laisvei ir vidinei ramybei.

Savo pranešime Amandas pasakos, kaip sąmoningumo praktika padeda geriau suprasti vidinį pasaulį, atpažinti sumaišties priežastis ir išmokti lengvai judėti tarp loginių sprendimų ir emocinių impulsų. Tai – ne tik kelias į save, bet ir į autentišką, laisvą gyvenimą.

Vidinis pasaulis – kaip suprasti save?

Psichologės Silvijos Petkevičiūtės tikslas – padėti žmonėms suprasti save ir atrasti kelią į vidinę ramybę bei asmeninį augimą.

Vasarą natūraliai norisi atsipalaiduoti, tačiau darbai, tikslai ir atsakomybės išlieka. Silvija kvies pažvelgti, kodėl net labai svarbūs tikslai kartais lieka atidėti, kodėl motyvacija svyruoja, o vidinis balsas vis dažniau siūlo „palaukti rytojaus“.

Pranešime ji nagrinės, kaip smegenys apdoroja informaciją ir kodėl emocijos dažnai sureaguoja greičiau nei protas. Silvija ragins susimąstyti apie dopamino vaidmenį kasdieniuose sprendimuose ir sužinoti, kaip dopaminas gali daryti įtaką nuotaikai, produktyvumui ir net sprendimams.

Pranešėja taip pat padės suprasti, kad problema dažnai slypi ne pačiuose tiksluose, o tame, jog jie gali kertasi su natūraliais mūsų proto veikimo principais. Kai tai atpažįstame, galime pasirinkti veikti ne prieš save, o kartu su savimi – kurti sveikesnį santykį su darbu, poilsiu ir vidine motyvacija.

Bilietai į produktyvumo mokymus „Vasara be streso. CHALLENGE ACCEPTED!“: https://www.gabumokymai.lt/virtualus-mokymai-vasara-be-streso 

O jeigu praleidai, kas tavęs laukia pirmoje dalyje, susipažink šiame straipsnyje: Mesk sau produktyvumo iššūkį: kaip efektyviai planuoti laiką ir nesudeginti savęs?

_

Iki greito!

Dalinkimės patirtimi, draugaukime ir aukime kartu! 👇

GABU mokymai „Facebook“

GABU mokymai „Instagram“ 

GABU mokymai „LinkedIn“ 

Jeigu aktyviai sekate mus socialiniuose tinkluose, tikriausiai pastebėjote, kad didžiąją – o gal net ir didžiausią – mūsų komunikacijos dalį sudaro vienkartiniai birželio 10 d. vyksiantys produktyvumo mokymai „Vasara be streso. CHALLENGE ACCEPTED!“.

Kaip ir visiems mūsų mokymams skiriame daug dėmesio ir siekiame aukščiausios kokybės. Visgi šie yra išskirtiniai – tai unikali galimybė pasimokyti iš realios pranešėjų patirties.

Renginys bus suskirstytas į tris dalis –  kiekvienoje iš jų po du pranešėjus. Pristatome pirmosios dalies „Laikas ir balansas“ pranešėjų duetą – Dominyką Jutą ir Ievą Gembutaitę.

Balansas tarp darbo ir poilsio

Dominykas Jutas paroje geba suderinti vadovavimą „Southwestern Family of Companies“ dukterinei įmonei Lietuvoje, trijų įmonės padalinių priežiūrą, trijų rūšių sportą, savigudą ir retkarčiais keliones. Svarbiausia – visa tai daro be jokio spaudimo ir perdegimo.

„Natūralu, kad žmogui sunku suprasti, kodėl dirbdamas po 12 valandų per dieną jis gali jaustis mažiau pavargęs nei dirbęs 2 valandas, arba kaip mažiau dirbdamas gali pasiekti daugiau.

Pranešime pasidalinsiu savo istorija: kai dirbau po 80 valandų per savaitę ir kiekvieną minutę stengiausi išnaudoti darbui, kai dirbau ganėtinai mažai ir kaip galų gale atradau aukso viduriuką išlaikydamas darbo našumą.

Atradau, kas darbo procese mane bereikalingai vargina, todėl pagrindinė mano pranešimo mintis – pavargstame ne nuo darbo, o nuo nuolatinio savęs apgaudinėjimo. Būtent šioje vietoje didžiulę prasmę įgyja laiko planavimas.

Pardavimų pasaulyje sakoma: 80% of sales is attitude and 98% of attitude is your schedule. Noriu parodyti, kad planavimas išlaisvina žmogų“, – pasakoja pirmasis mokymų pranešėjas.
Apie busy being busy darbą, apie tai, kiek laiko atima nereikalingi darbai, ir kt. išgirsite Dominyko pranešime „Efektyvumas be perdegimo. Kaip planuoti laiką, kad gyvenimas primintų filmą, kurį norėtum žiūrėti vėl ir vėl?“.

Laiko planavimas

Ievos Gembutaitės profesinis kelias išskirtinis, bet ne mažiau įkvepiantis. Baigusi psichologijos bakalauro ir smegenų bei kognityvinių mokslų magistro studijas Amsterdamo universitete, šiuo metu ji dirba marketingo vadove technologijų įmonėje. Tačiau jos veiklos susijungia gražiame taške – tinklaraštyje.

Ieva yra įpročių formavimo ir produktyvumo tinklaraščio „Mindofieva“ įkūrėja ir veidas. „Instagram“ platformoje per dešimtmetį sukaupta virš 100 tūkst. auditorija, o kūrėja ten dalijasi įžvalgomis apie įpročius, mąstyseną ir produktyvumą.

„Ar jaučiate, kad laiko planavimas kartais labiau išsekina nei padeda? Man svarbu skatinti žmones investuoti į save, rasti pusiausvyrą tarp darbo ir poilsio bei kurti sąmoningą gyvenimą.

Pranešime pristatysiu 12 savaičių metų metodą, kuris padeda pasiekti tikslų be pervargimo. Taip pat pasidalinsiu praktiniais patarimais ir strategijomis, kaip efektyviai planuoti laiką, išlaikant balansą tarp darbo ir poilsio“, – sako Ieva.

Apie struktūruoto laiko planavimo naudą, streso mažinimą bei sąmoningą gyvenimą išgirsite Ievos pranešime „Kaip planuoti laiką, kad nepavargtum? 12 savaičių metų metodas“ – jau birželio 10 d.

Bilietai į  „Vasara be streso. CHALLENGE ACCEPTED!“: https://www.gabumokymai.lt/virtualus-mokymai-vasara-be-streso.

Taip pat kviečiame sužinoti, kas tavęs lauks antroje dalyje: Mesk sau produktyvumo iššūkį: kodėl svarbus žmogaus vidinis pasaulis ir kaip jį suprasti?

Iki greito!

_

Dalinkimės patirtimi, draugaukime ir aukime kartu! 👇

GABU mokymai „Facebook“

GABU mokymai „Instagram“ 

GABU mokymai „LinkedIn“

Ar prisimeni vaikystę, kai vasara reiškė tris mėnesius laisvės – be mokyklos ir namų darbų? Šis jausmas greitai pasimiršta vos pradėjus suaugusio žmogaus gyvenimą. Turint pastovų darbą, metų laikai dažniausiai keičiasi tik kalendoriuje ir už lango. Vis dėlto, šiltuoju metų sezonu norisi nuveikti kaip įmanoma daugiau per tą patį laiką. Kaip tai padaryti, kad produktyvumas vasarą nenukristų?

Darbo produktyvumas vasarą

Ką sako tyrimais paremti skaičiai apie darbo efektyvumą vasarą?

— Apie 20% sumažėjęs darbo našumas;

— 19% mažesnis lankomumas (atostogos, darbas nuotoliu)

— 45% didesnis išsiblaškymas

— 36% darbuotojų jaučiasi mažiau produktyvūs

—  50% jaunų (18–34 metų) darbuotojų produktyvumo sumažėjimas

Apsunkusiam darbui šiltuoju metų sezonu įtakos turi kone viskas, kas mus supa. Žmogus labiausiai reaguoja į šviesą ir šilumą už lango – tai natūralūs, biologiniai veiksniai, kurie veikia mūsų nuotaiką, dėmesio išlaikymą ir net motyvaciją. Karštis mažina susikaupimą, o ilgesnės dienos keičia miego įpročius, todėl rytais dažniau trūksta energijos ir būna sunku įsivažiuoti į dieną. O situacijos nepagerina ir ištuštėję biurų kabinetai, kai dalis darbuotojų atostogauja, kiti dirba nuotoliu, o treti – laukia savo atostogų eilės. Bendra darbinė nuotaika kažkur subliūkšta.

Ar dažnai pagalvoji apie tai, kad vasarą dirbti yra sunkiau? Jeigu taip, svarbu tai pripažinti ir suprasti to priežastis. Vasarą neverta laikyti savęs griežtame režime, nes neva tik taip greičiau nudirbsi visus reikiamus darbus ir galėsi atsipūsti. Toks požiūris dažnai atneša priešingą efektą – perdegimą ir kaltės jausmą.

Didžiulė dalis įsitikinimų apie tai, ką turime „spėti“ ar „padaryti“, yra paremti asmeninėmis ar aplinkinėmis patirtimis, emocijomis. Taip pat ir čia. Nespausk savęs.

Nors patariama jo laikytis visus metus, bet atšilus orams išmėgink 90-30 darbo metodą:

— 90 min. – intensyvus, kryptingas darbas (be scrollinimo pertraukėlių);

— 30 min. – pertrauka: judesys, tyla, pokalbis, laikas lauke.

Išnaudok pertraukas ir negailėk jų – būsi labiau susikoncentravęs darbo laiku. Keisk darbo vietas ar netgi laiką. Pradėk darbus anksčiau, o vakarus skirk poilsiui ir pramogoms.

GABU produktyvumo mokymai

Kai didėja veiklų per dieną kiekis, svarbu rasti būdą jas visas kokybiškai įgyvendinti ir „nesusideginti“. Klausyk savo vidaus, stebėk kūno poreikius arba… birželio 10 d. sudalyvauk GABU produktyvumo mokymuose – apie tai, kaip vasarą derinti darbus su poilsiu, o ne aukoti vieną dėl kito.

Trys valandos, trys dalys, šeši pranešimai ir 100 procentų motyvacijos vasarai, kuri įkvepia.

Daugiau informacijos apie mokymus rasi straipsnyje „Mesk sau produktyvumo iššūkį: kaip efektyviai planuoti laiką ir nesudeginti savęs?„.

Iki greito!

_

Dalinkimės patirtimi, draugaukime ir aukime kartu! 👇

GABU mokymai „Facebook“

GABU mokymai „Instagram“ 

GABU mokymai „LinkedIn“ 

Kaip atrodo trys metai asmeniniame versle? Jeigu atvirai – sunkiai. Bet tikriausiai nieko kito ir nebūtų galima tikėtis. Ypač tada, kai ir paprastame gyvenime už verslo esi disciplinuotas žmogus, o aš tokia esu. Šiandien mintyse jau likusios tik pamokomis virtusios klaidos, stresas ir ilgos darbo valandos.

Kai šiandien prisimenu pirmuosius „GABU“ (tuomet dar vadinomės „Tu Gabi“) žingsnius, dabar viskas atrodo juokinga, paprasta, bet tas laikas buvo ypatingai svarbus ir baisus. 2022-ųjų vasarą sukūrėme svetainę, mokymų platformą, pradėjau aktyviai dalyvauti moterų verslumo bendruomenių veiklose, o rudenį prisijungė pirmosios dvi komandos narės. 

Viskas prasidėjo nuo žmonių, pasiruošusių kurti mokymus. O šiandien jų turime jau 11, unikalių ir skirtingų. Pirmasis mūsų projektas buvo nutrauktas dėl vadovo nekompetencijos, turbūt todėl dabar taip ilgai ir atsakingai ieškome lektorių, kurių turime jau virš 30. 

2023 metais išdrįsau nebijoti rizikuoti – išsikėliau naujus tikslus ir pradėjau dirbti su nauja projektų vadove. 2024-aisiais įvyko proveržis: komanda išaugo iki 14 asmenų. Tuo pačiu prasiplėtė mūsų galimybių ir norų ratas: subūrėme „Edukuokis su GABU“ bendruomenę, organizavome gyvus renginius, kūrybines dirbtuves, taip pat ir pirmąją online konferenciją. O prie viso to dar ir 15 mokymų grupių!

Šiandien „Instagram“ platformoje esame subūrę beveik 4000 žingeidžių žmonių bendruomenę, turime virš 500 GABU studentų, esame LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos licencijuoti mokymų teikėjai, kuriais žmonės pasitiki. Esame už tai labai dėkingi.

Treji mano metai vadovės rolėje reiškia daugybę konsultacijų su ekspertais, mokymų, laiko ir paieškų – kompetencijų savyje, komandoje ir aplinkoje, kad galėtume sukurti naujų mokymų programų ir suteikti galimybę mokytis kuo daugiau žmonių.

Ketvirtieji GABU metai prasideda su naujais tikslais ir užduotimis. Nors dažniausiai progresą vertiname skaičiais, labiausiai mus džiugina laimingi ir žiniomis turtingi mokymų dalyviai!

GABU įkūrėja Gabrielė Mikolaitienė

Draugaukime socialiniame tinkle LinkedIn!

Registracija į mokymus reikalauja tvirto vidinio apsisprendimo – asmuo turi atsakingai įsivertinti, ar pokytis jam yra reikalingas ir geidžiamas. Kad nežinomybė nevirstų abejonėmis ir nesutrukdytų jums siekti savo tikslų, atsakėme į dažniausiai užduodamus klausimus apie „E. prekyba per 40 dienų“ programą. Tikimės palengvinti jūsų apsisprendimą!

1. Kokia yra mokymų kaina?

Mokymų programos vertė – 1400 eurų. Tačiau tiek dirbantys, tiek neturintys darbo gali gauti 100% valstybės finansavimą per Užimtumo tarnybą.

2. Kaip sužinoti, ar galiu gauti finansavimą?

Valstybės (Užimtumo tarnybos (UŽT)) finansavimą mokymams gali gauti bedarbiai ir užimti asmenys, turintys vidurinį ir aukštesnį išsilavinimą. Daugiau informacijos suteikti gali GABU mokymų atstovai arba UŽT konsultantai. 

3. Kokiu būdu vyksta mokymai? Kiek laiko per dieną reikės skirti mokymuisi?

Mokymai vyksta nuotoliniu būdu, nuo pirmadienio iki ketvirtadienio imtinai nuo 17.30 iki 20.45 val.

4. Ar kursas tinka pradedantiesiems, ar reikalinga patirtis e. prekybos srityje? 

Mokymų programa „E. prekyba per 40 dienų“ skirta visiems, norintiems dirbti vienoje perspektyviausių šių dienų sričių – e. prekyboje ir siekiantiems įvaldyti šiuolaikinius e. prekybos ir rinkodaros įrankius.

Kursas tinka ir pradedantiesiems, ir turintiems patirties e. prekyboje.

5. Kiek lektorių veda mokymus?

Mokymus veda net 10 TOP lektorių ir svečių iš gerai žinomų prekių ženklų, tokių kaip „Fantazijos.lt“, „Chazz” ir kt. Lektorius rasite čia: https://www.gabu.lt/programos/e-prekybos-mokymai-per-40-dienu/ 

6. Kiek mokymų sudaro praktika, praktinės užduotys?

Mokymai yra orientuoti į praktines žinias. Programos trukmė – 160 akad. val. Numatyta skirti 40 val. teorijai, likusias 120 val. – praktikai.

7. Ko išmoksiu mokymuose, kokios sritys paliečiamos?

Mokymai „E. prekyba per 40 dienų“ yra orientuoti į praktinius įgūdžius. Juose bus dirbama su realiais įrankiais, užduotimis ir atvejais, todėl dalyvaudamas mokymuose:

• – išmoksi nuo nulio sukurti ir valdyti e. parduotuvę;
• – įgysi praktinių žinių apie skaitmeninę rinkodarą, dirbtinį intelektą (DI) ir finansų valdymą;
• – sužinosi, kaip efektyviai pritraukti klientus, auginti pardavimus ir išsiskirti rinkoje;
• – dalyvausi interaktyviose paskaitose, dirbsi su realiais verslo iššūkiais ir gausi asmeninę mentorystę.

Programoje nagrinėjamos sritys: e. prekybos pagrindai; parduotuvės kūrimas; tiekimo grandinės valdymas; finansai ir atsiskaitymai; skaitmeninė rinkodara; reklamos strategijos; DI sprendimai; klientų lojalumas; duomenų apsauga; teisiniai aspektai ir ateities technologijos.

8. Ar bus galimybė gauti asmenines konsultacijas?

Taip, mokymų metu visiems kurso dalyviams numatytos papildomos konsultacijų valandos, kurių metu galima užduoti asmeniškai kylančius ilgesnius klausimus ir gauti atsakymus į juos.

9. Ar padėsite susirasti praktikos vietą?

Taip, nors praktika yra neprivaloma. Mokymų dalyviai galės įgyti praktikos „Gintarinėje vaistinėje“, „Odore d’amore“; „Getbex“ ir kituose sėkminguose e. prekybos versluose.

10. Ar programa padeda pasiruošti realiai darbo rinkai?

Mokymai sudaryti taip, kad visa informacija būtų kuo labiau pritaikoma realiose darbo situacijose. Be to, įtraukėme papildomas konsultacijas, kurių metu galite gauti atsakymus į ilgesnius individualiai kylančius klausimus. Taip pat dovanojame konsultaciją su karjeros specialistu, kad kuo labiau pasiruoštumėte naujiems darbams.

11. Kokia techninė įranga reikalinga mokymams?

Kompiuteris ir internetas.

12. Ar reikės laikyti egzaminą?

Ne, egzamino laikyti nereikės. Mokymų pabaiga yra laikomas visos programos metu kurto projektinio darbo pristatymas.

13. Kokie yra įsipareigojimai? 

Užsiregistruodamas mokymuose asmuo įsipareigoja dalyvauti visuose užsiėmimuose visą mokymų laikotarpį. Taip pat Užimtumo tarnyba pasiūlys sudaryti trišalę arba dvišalę sutartį (reikės išdirbti ne mažiau kaip 6 mėnesius pagal įgytą kompetenciją).

14. Ar baigus programą gausiu pažymėjimą?

Taip, baigus mokymus išduodamas mokymų baigimo pažymėjimas.

Į šiuos klausimus atsakė mokymų projektų vadovė Ineta Dirmienė. Jei kyla papildomų klausimų, kreipkitės el. paštu ineta@gabu.lt arba tel. nr.: +37061174487. 

Daugiau informacijos apie mokymų programą

Pastebėjote, kad kalbant apie turinio kūrimą dažniausiai pirmiausia pagalvojame apie „Instagram“ ar „TikTok“? Tik vėliau prisimename, kad turinį galime kurti ir „LinkedIn“. Kodėl ši platforma vis dar dažnai lieka nuošalyje ir kaip galime ją išnaudoti – apie tai mokymų „E. prekyba per 40 dienų: aiškūs žingsniai“ metu pasakoja viešnia, „Linkedist“ komandos projektų vadovė Simona Jazdauskaitė.

Trukdo perfekcionizmas

Nors „LinkedIn“ bendruomenė ieško autentiškumo, paprastumo ir tikrų istorijų – daugelis jaučiasi nesaugiai, vengia ir baidosi turinio kūrimo. S. Jazdauskaitės nuomone, dažniausia to priežastis yra perfekcionizmas, per dideli lūkesčiai sau ir vidinis kritikas.

„Dažniausiai žmonės bijo blogai, neprofesionaliai, nepakankamai įdomiai pasirodyti. Kitaip tariant, „ne ten pataikyti“.

Kartais atrodo, kad visi žino, ką daro, yra labai protingi, pasiekę daugiau nei jie. Tuomet pradedi galvoti, ką gali naudingo pasakyti, kas tavęs klausys. Tada prasideda turinio perrašinėjimas, ištrynimai, didėjančios abejonės. Taip viskas lieka juodraštyje, kur „saugiau“, – sakė „Linkedist“ projektų vadovė.

Didelė formatų pasiūla ir pagalba

„LinkedIn“ išsiskiria plačiu turinio formatų pasirinkimu: nuo judančių GIF paveikslėlių, dokumentais, PDF karuselių iki įprastų nuotraukų bei vaizdo įrašų. Taip pat platformoje integruota dirbtinio intelekto (DI) funkcija, kuri padeda generuoti idėjas įrašams ir formuluoti įrašus. Minėta funkcija ne tik leidžia sutaupyti laiko, bet ir gali padėti nežinant nuo ko pradėti, kadangi DI gali pasiūlyti struktūrizuotus ir profesionaliai atrodančius tekstus, atitinkančius „LinkedIn“ auditorijos lūkesčius.

Turinys neturi būti tobulas

Turinio kūrimui nereikalingos profesionalios fotosesijos, genialios ir rimtos mintys, generuojančios šimtus like paspaudimų. Svarbiausia – turėti aiškią viziją.

–  Ko sieki? Atsakyk į klausimą, kodėl nori kurti turinį, koks Tavo tikslas. 

– Kaip dažnai gali kurti savo akimis kokybišką ir vertingą turinį? Leisk sau įsivažiuoti. Neversk savęs dalintis įrašais per dažnai. 

– Ko galėtum pasimokyti iš kitų kūrėjų? Atkreipk dėmesį ir išanalizuok jų turinį. 

– Į kokį turinį įsitrauki Tu? Rinkis sau artimą kalbą ir toną. Platformą kuria ir valdo žmonės.

Dalinkimės patirtimi, draugaukime ir aukime kartu! 👇

GABU mokymai „Instagram“  | GABU mokymai „LinkedIn“  | GABU mokymai „Facebook“

Skirtingos programėlės, užsirašymo telefone, kalendoriuje ar užrašinėje technikos nebus efektyvios, kol nežinosi, kur ir kada švaistai savo laiką. Per 24 val. tikrai galima suspėti daugiau!

Laiko valdymas gali būti pritaikomas skirtingais būdais, tačiau kiekvienas jų tinka skirtingiems žmonėms. Visgi, prieš pradedant, reikia atlikti kelis žingsnius, kad bet kuris taikomas laiko planavimo metodas būtų efektyvus ir kokybiškas.

Išsiaiškink, kur dingsta Tavo laikas

Kartais viskas, ko reikia, kad geriau suprastum laiko tėkmę, yra ant popieriaus lapo arba telefone išsirašyti dienos veiklas ir jų trukmę. Tai padės pamatyti, kas užima daugiausiai Tavo laiko, kurias veiklas būtų gali sutrumpinti ir taip prailginti kitas ar visai atsisakyti.

Prioritetai yra asmeniniai, ne visuotiniai + eksperimentas

Norint keisti savo įpročius ir geriau valdyti laiką, svarbu žinoti, kodėl tai darai. Prisimink, kad kiekvienas žmogus yra skirtingas, taip pat ir jų prioritetai. Skirk laiko išisiaiškinti, kokiu tikslu Tu sieki pokyčio. Ar nori geresnių profesinių rezultatų, pradėti sportuoti ar daugiau laiko skirti skaitymui? Kiekviena priežastis yra teisinga ir svarbi, kol atitinka Tave.

Neretai žmonės įsisuka rutinoje, kurioje kiekviena veikla atrodo būtina ir nepakeičiama. Galbūt gali papildyti savo rutiną dar viena veikla, neatsisakymas kitų? 

Atsižvelgdamas į savo galimybes, pabandyk keletui dienų atsisakyti tam tikro užsiėmimo ar sumažinti jam skiriamą laiką. Jeigu turi galimybę, eksperimetuok su daugiau veiklų. Tai padės suprasti, ar nepraleidi dalies laiko veltui ir ar tikrai minėtos veiklos yra tokios naudingos ir būtinos, kaip Tau atrodė. 

Venk griežtų rėmų ir leisk sau pailsėti

Tik pradėdamas taikyti laiko planavimo technikas nespausk savęs į griežtus rėmus. Palik sau pakankamai laiko poilsiui – scrollinimui ir nieko neveikimui. Aiškiai žinodamas savo planą galėsi labiau susikoncentruoti į veiklas ir po jų laukiantį poilsį. Palaipsniui pastebėsi, kiek laiko Tavo kūnas reikalauja tam tikrai užduočiai atlikti ir po jos pailsėti.

Pokytis per naktį neužgims, tačiau idėja jam – gali

Bet kokio tipo pa(si)keitimo procese svarbu neužgožti savęs tikslais ir užduotimis, kurios neatitinka Tavo asmeninio gyvenimo ritmo, būdo ir vertybių. Nesilygink su kitais. Leisk procesui vystytis natūraliai.

Apie tai, kaip išlaikyti darbo ir asmeninio gyvenimo balansą, GABU vadovė Gabrielė Mikolaitienė dalijasi savo įžvalgomis „Instagram“ ir „LinkedIn“ paskyrose.

O jeigu pačiam šį pokytį pradėti atrodo per sunku, ateiname tau į pagalbą ir kviečiame į mūsų vasaros iššūkį-mokymus „Vasara be streso. CHALLENGE ACCEPTED!“.