GABU partnerių „idialogue“ atstovas Saulius pasakoja apie barjerus, su kuriais tenka susidurti planuojant keisti karjeros kryptį, pristato ryškiausias karjeros tendencijas Lietuvoje ir įrankį, galintį padėti kiekvienam šiuo metu esančiam kryžkelėje.

Būkime atviri – „sek savo svajone“ skamba gražiai tik tol, kol neturime būsto paskolos, lizingų ar šeimos, kurios gerovė priklauso nuo kasmėnesinio pavedimo į banko sąskaitą. Finansiniai įsipareigojimai yra realiausias ir sunkiausias barjeras, sukuriantis atsakomybe grindžiamą baimę, kuri priverčia žmogų aukoti savo psichinę sveikatą vardan saugumo. Tai nebėra tik baimė keistis, tai – baimė nesugebėti pasirūpinti savo gyvenimo pamatais.

Kai aplink girdime istorijas apie masinius atleidimus, matome dešimtis nesėkmingų kolegų bandymų įsidarbinti ar skaitome apie krizę tam tikruose sektoriuose, noras keisti sritį tampa panašus į savižudybę.

„Rinkos situacija veikia kaip kolektyvinis paralyžius. Matydami kitų nesėkmes, projektuojame jas sau, nuspręsdami, kad dabar „ne laikas“. Taip atsiduriama laukimo kambaryje, kuriame praleidžiami geriausi profesiniai metai. Galiausiai, dažnai žmogų stabdo ne baimė judėti, o tai, kad jis nemato, kur eiti. Tai nėra paprastas informacijos trūkumas – tai vidinis triukšmas, dažnai net informacinis triukšmas, kuris užgožia visus norus. Kai ilgą laiką darai tai, ką „reikia“, vidinis kompasas tiesiog sugenda. Žmogus jaučia, kad „čia“ būti nebegali, bet „ten“ jam yra migla ar per didelis pasirinkimų kiekis. Šis aklumas sukelia specifinį paralyžių, kai bijoma žengti bet kokį žingsnį, kad jis netaptų dar viena klaida“, – pasakojo Saulius.

Didžiausias barjeras, „idialogue“ atstovo nuomone, dėl kurio žmonės delsia keisti darbo vietą, net jeigu ir joje nesijaučia gerai, yra pasąmoninis prisirišimas prie esamo diskomforto.

„Žmogaus psichika evoliuciškai užprogramuota teikti pirmenybę pažįstamam skausmui, o ne nepažįstamam potencialiam džiaugsmui. Kadangi dabartinis darbas, nors ir kelia kančią, yra prognozuojamas, žmogus žino, kiek tiksliai jį įžeis vadovas, žinai, kokį nuovargį jaus vakare – tai tampa savotiška komforto zona. Išeiti iš jos reiškia netekti kontrolės, o žmonės šito nemėgsta“, – teigė jis. 

Saulius pabrėžė, jog svarbu atskirti nuovargį nuo profesinės aklavietės. Nuovargis yra tada, kai kūnas išreiškia norą sustoti, profesinė aklavietė – kai vidus šaukia signalizuodamas, kad eini ne į tą pusę.

Jei po atostogų jaučiatės pailsėję, bet vos peržengę biuro slenkstį pajaučiate staigų energijos krytį ir cinizmą – tai sielos nuovargis. Perdegimas dar gali turėti prasmės darbe prieskonį, o realus poreikis kiesti kryptį yra visiškas prasmės nebuvimas. Saulius įvardija tai „būsena, kai nebetikime, kad buvimas dabartiniame darbe ką nors keičia, išskyrus banko sąskaitos likutį“.

„idialogue“ pristato penkių minučių karjeros testą, kuris padės suprasti, ar noras keisti karjerą kyla iš brandžios motyvacijos, ar iš laikino perdegimo.

Testo tikslas  – ne pirštu parodyti į konkrečią profesiją, o suteikti skaidrumo tam chaosui, kuris vyksta viduje. Tai įrankis, padedantis suprasti, ar tas nuolatinis, kiekvieno pirmadienio „negerumas“ yra tik laikinas baterijų išsikrovimas, ar gilus, vertybinis signalas, kad profesinė kryptis pamažu naikina asmenį iš vidaus.

„Tiems, kurie jau turi idėjų, testas veikia kaip saugiklis. Jis padeda patikrinti, ar tos kelios kryptys, apie kurias galvoji, yra tikrai vedinos realios motyvacijos ir poreikio keisti kryptį, ar visgi tai labiau bandymas pabėgti nuo kažko į pirmą pasitaikiusią „madingą“ sritį.“

Pirmasis ir svarbiausias žingsnis yra atsisakyti iliuzijos, kad profesinis lūžis privalo būti staigus šuolis į finansinę prarają, nes sėkmingiausi pokyčiai vyksta per „minkštąjį perėjimą“. Vietoj radikalaus išėjimo iš darbo, pradėkite nuo mažų, saugių eksperimentų: skirkite kelias valandas per savaitę naujos srities mokymuisi, pokalbiams su tos srities mentoriumi, CV ruošimui ir kitiems mažiems žingsniams, kol vis dar gaunate stabilų atlyginimą. Tikrasis finansinis pavojus yra ne laipsniškas srities keitimas, o profesinė stagnacija, kurioje jūsų vertė rinkoje pamažu krenta dėl dingusios motyvacijos“, – kalbėjo Saulius.

Anot jo, „per vėlus“ laikas karjeros pokyčiui egzistuoja tik tada, kai žmogus viduje pasirašo savo profesinės pensijos aktą likus 20 metų iki tikrosios. Biologinis amžius šiandieninėje rinkoje praranda prasmę, nes karjera nebeatrodo kaip tiesi laiptų linija.

Tai greičiau modulių rinkinys, kurį galima perrinkti bet kuriame etape. Pavojingiausia yra likti ten, kur smalsumas jau miręs, nes būtent entuziazmo trūkumas daro specialistą nekonkurencingą. Patirtis rodo, kad brandūs keitėjai turi milžinišką pranašumą: jie atsineša emocinį intelektą, gebėjimą valdyti krizes ir sisteminį mąstymą, ko jauni talentai tiesiog fiziškai negali turėti.

Jei žmogus jaučia, kad dar turi penkerius ar dešimt metų darbingo laiko, tai yra daugiau nei pakankamai tapti naujos srities meistru, todėl vienintelis „per vėlus“ momentas yra tas, kai baimė prarasti komfortą tampa didesnė už norą gyventi prasmingai.

——-

Sėkmingų karjeros pokyčių sėkmės istorijos su „idialogue“: 

https://www.idialogue.lt/lt/blog/nuo-muzikos-mokytojo-iki-programuotojo-profesija-ryzosi-keisti-po-vienos-svarbios-pazinties

https://www.linkedin.com/pulse/kai-karjeros-pamatai-sugri%C5%ABva-idialogue-anxec/?trackingId=bSkdyseWTOWaRYyVOvl1lw%3D%3D

Dar prieš kelerius metus verslas daugeliui atrodė kaip kažkas nerealaus: reikia daug pinigų, kontaktų, patirties, o rizika – milžiniška. Šiandien situacija kitokia. Verslą ar papildomą veiklą vis dažniau pradeda žmonės, kurie dirba pilnu etatu, augina vaikus ar tiesiog nori daugiau laisvės. Ir dažniausiai tai vyksta ne su garsiomis fanfaromis, o tyliai – nuo idėjos, mažo žingsnio ir pirmo kliento.

Verslumo aktyvumo banga rinkoje jaučiasi, tačiau kartu išryškėja ir kita pusė – baimė suklysti. Global Entrepreneurship Monitor (GEM) 2024-2025 m. ataskaitoje pažymima, kad 49 proc. respondentų 2024 m. teigė nepradėsiantys verslo vien dėl nesėkmės baimės. Tai reiškia, kad idėjų netrūksta – trūksta pasitikėjimo, struktūros ir aiškesnio plano.

Nepaisant baimių, verslumas vis tiek auga – pasikeitė starto sąlygos: socialiniai tinklai tapo pardavimo kanalu, e. prekybos platformos – greita pradžia, o paslaugas šiandien galima teikti nuotoliu. Net ir mažas verslas gali atrodyti profesionaliai, jei turi aiškią kryptį.

Eurostat duomenimis, 2025 m. Lietuvoje savarankiškai dirbančių žmonių buvo apie 170 tūkst. Lyginant su ankstesniais duomenimis, matyti, kad savarankiškas darbas jau nebėra „atsarginis variantas tik drąsiausiems“ – tai vis dažniau pasirenkamas kelias. Žmonės ieško lankstumo, papildomų pajamų, daugiau kontrolės ir galimybės kurti savo stabilumą patys, ypač tada, kai ekonomika ir darbo rinka keičiasi greitai.

Visiems apie verslą svarstantiems kyla klausimas: kaip įveikti konkurenciją? Versle retai laimi tie, kurie bando kopijuoti, todėl unikalumas tampa itin svarbus. Dažniau laimi tie, kurie aiškiai atsako į klausimą: „Kuo aš skiriuosi?“ Skirtumas nebūtinai slypi „genialioje idėjoje“. Kartais tai geresnis aptarnavimas, aiškesnė komunikacija, patikimumas, paprastumas, tiksliai pasirinkta niša ar kitoks pardavimo būdas.

Gerai žinomos sėkmės istorijos primena vieną: nuoseklumas svarbesnis už talentą. „Spanx“ įkūrėja Sara Blakely savo idėją pradėjo nuo labai paprasto pastebėjimo ir daugybės bandymų – be investuotojų, be idealių sąlygų. Prekių ženklo „Dyson“ įkūrėjas James Dyson turėjo tūkstančius prototipų, kol pavyko atrasti sėkmingą produktą.

Vis dėlto, kviečiu būti realistais, ne svajotojais. Verslas – ne tik laisvė ir įkvėpimas, jis pasiekiamas darymo būdu. Daugelis pradeda su dideliu entuziazmu, bet sustoja ties paprastais klausimais: kaip skaičiuoti kainą? Kaip rasti pirmuosius klientus? Kaip konkuruoti, kai rinka „pilna“? Svarbu suprasti kryptį – visko iš karto žinoti nereikia. Prieš pradedant naudinga žinoti kelias pagrindines tiesas.

——

– Verslas prasideda nuo kliento, ne nuo logotipo.

– Išsigryninkite, ką sprendžiate: problemą ar norą.

– Konkuruoti teks visada, todėl ieškokite išskirtinumo.

– Reklama veikia tik tada, kai pasiūlymas aiškus.

– Finansai ir teisiniai dalykai nėra „nuobodūs“ – jie yra saugumas.

– Pirmas tikslas – ne idealumo siekimas, o išmatuojamas veiksmingumas.

——

Jeigu trūksta struktūros, verta rinktis mokymosi kelią, kuris duoda visą sistemą. Viena populiariausių programų, kurią renkasi GABU mokymų dalyviai, yra „Sėkmingas ateities verslininkas“. Ji padeda susidėlioti verslo logiką nuo pagrindų iki plėtros, ypač tiems, kurie pradeda pirmą kartą.

Šiandien verslumas tapo prieinamesnis nei bet kada anksčiau. Tačiau tam, kad idėja nevirstų vien gražia vizija, reikia vieno – pradėti. Ne „kai bus tobula“, o tada, kai turite aiškų planą ir kasdienines užduotis, kurias galime padaryti jau šią savaitę. Verslas kaip sportas: vieni raumenys stiprėja greitai, kiti reikalauja daugiau laiko, bet esmė ta pati – progresas atsiranda tik tada, kai judate.

GABU marketingo ir pardavimų specialistė Ieva Jakūbauskė

Kovo 10 d. startuoja pirmasis GABU koordinuojamas Erasmus+ finansuojamas projektas „Dialogue 360° – From gender bias to gender partnership: Youth-led pathways to equality“, kurį įgyvendinsime su partneriais iš Graikijos ir Ispanijos.

Tai reikšmingas etapas GABU organizacijai, sukuriantis terpę kurti inovatyvius mokymosi sprendimus ir sujungiantis vietinę patirtį dirbant su jaunimu.

Tarptautinio projekto tikslas – lyčių lygybė per dialogą

Esame atsakingi už bendrą projekto valdymą, veiklų koordinavimą, nacionalinius mokymus ir kokybės užtikrinimą. Ši partnerystė sujungia vietinę patirtį dirbant su jaunimu, technologines inovacijas ir ilgalaikę Erasmus+ projektų valdymo kompetenciją.

12 mėnesių trukmės projekto tikslas – lygybė per dialogą, patirtį ir bendrakūrą.

Kartu su partneriais sieksime įtraukti jaunas moteris ir vyrus į bendrą dialogą, ugdyti empatiją, lygių galimybių suvokimą bei spręsti lyčių stereotipų ir nelygybės iššūkį.

Numatomos veiklos:

1) Projekto pradžios susitikimas Lietuvoje | Pirmasis partnerių gyvas susitikimas, skirtas suplanuoti veiklas, susitarti dėl metodikų, komunikacijos ir vertinimo sistemos.

2) Tyrimas ir įrankių kūrimas | Visose trijose šalyse bus organizuojamos fokus grupės, apklausos ir diskusijos su jaunimu bei jaunimo darbuotojais. Remiantis rezultatais bus kuriamas „Digital Equality Compass“ – daugiakalbis skaitmeninis įrankių rinkinys, kuriame bus metodikos ir skirtingi įrankiai, padedantys patirti skirtingas socialines situacijas ir geriau suprasti lyčių lygybės temas. 

3) Tarptautinis bendradarbiavimo laboratorijos susitikimas Graikijoje | Jaunimo darbuotojai ir dalyviai kartu testuos idėjas, kurs metodikas, tobulins VR scenarijus ir dalinsis gerąja patirtimi.

4) Tarptautiniai mokymai ir testavimas Lietuvoje | Praktiškai išbandomi sukurti įrankiai, organizuojami mokymai jaunimo darbuotojams ir pilotinės veiklos su jaunimu.

5) Vietinės veiklos ir rezultatų sklaida | Kiekvienoje šalyje vyks vietiniai renginiai, mokymai, bendruomenių įtraukimas ir projekto rezultatų pristatymai.

Numatoma, kad projekte dalyvaus apie 90 jaunų žmonių ir 30 jaunimo darbuotojų iš Lietuvos, Graikijos ir Ispanijos.

Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei EACEA negali būti laikoma už juos atsakinga.

Žinios šiandien prilygsta valiutai — jos atveria duris į karjerą, padeda įgyvendinti idėjas, kurti verslus ir įsitvirtinti darbo rinkoje. Tad kokių įgūdžių reikia dabar, kad rytoj turėtum pranašumą? Būtent į tai orientuotos mūsų TOP mokymų programos, kurioms šiuo metu galima gauti valstybės finansavimą.

GABU mokymų programa – Emocinio intelekto ABC

Emocinis intelektas tampa esmine kompetencija šiandienos pasaulyje. Šie kursai padeda išmokti suprasti ir valdyti emocijas, kurti tvarius santykius ir efektyviai bendrauti. Įgysi teorinių ir praktinių įgūdžių, stiprinančių savęs pažinimą, socialinius gebėjimus ir emocijų reguliavimą — visa tai leis lengviau prisitaikyti, bendradarbiauti ir pasiekti geresnių rezultatų tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime.

Profesionalių lektorių komandą sudaro:

— Viešojo kalbėjimo, kūno kalbos ir įtaigios komunikacijos lektorius Igoris Vasiliauskas;

— Sveikatos psichologė, neurobiologė Vitalija Navickė;

— Psichologė-psichoterapijos praktikė Silvija Petkevičiūtė;

— Koučingo specialistė, psichologė Ania Žukaitė.

GABU mokymų programa – Dirbtinio intelekto kursai: rytojaus įgūdžiai paprastai ir suprantamai

Dirbtinio intelekto kursai padeda suprasti ir praktiškai taikyti DI technologijas tiek asmeniniuose projektuose, tiek profesinėje veikloje. Tai interaktyvi ir praktinė programa, suteikianti įgūdžių, reikalingų dirbti su moderniais DI sprendimais ir pasiruošti ateičiai, kurioje DI tapo neatsiejama darbo ir kasdienio gyvenimo dalimi.

Lektoriai, kurie ne tik kalba apie DI — jie jį kuria:

— Robotinių procesų automatizacijos programuotojas Tomas Mėčius;

— DI sprendimų kūrėjas Domas Nutautas;

— Skaitmeninių inovacijų lektorius Šarūnas Dignaitis.

GABU mokymų programa – Sėkmingas ateities verslininkas: verslumo ugdymo kursai

Nori pradėti ar auginti savo verslą, bet trūksta aiškumo, kaip išsiskirti konkurencingoje rinkoje? Verslumo kursai suteiks praktinių žinių apie marketingą, vadovavimą, verslo procesus ir šiuolaikines tendencijas. Po mokymų gebėsi savarankiškai inicijuoti verslo kūrimą, suprasi svarbiausius teisinius reikalavimus ir psichologinius valdymo aspektus.

Tau padės unikalią patirtį versle turintys lektoriai:

— Lyderystės ir pardavimų ekspertas Dominykas Jutas;

— Teisininkė praktikė, advokato padedėja Genovaitė Rimeikytė-Svist;

— Verslo konsultantė Rima Borusaitė;

— Buhalterinės apskaitos bei verslo konsultacijų specialistė Edita Zdanavičienė;

— Dėstytoja-tyrėja aukštojoje mokykloje ir mokymų programų kūrėja Jurgita Kasnauskė;

— Psichologė–psichoterapeutė, lektorė Eglė Zakaraitė;

— Lektorė, marketingo strategė Aurelija Šilinskaitė.

GABU mokymų programa – Google Ads ir Meta reklamų mokymuose pradedantiesiems

Skaitmeninės reklamos mokymai suteikia praktinių įgūdžių, kaip efektyviai naudoti šias platformas skaitmeninėje rinkodaroje. Dalyviai išmoksta pasirinkti tinkamas auditorijas, kurti patrauklius skelbimus, analizuoti kampanijų rezultatus ir kurti strategines reklamos kampanijas, kurios didina matomumą ir investicijų grąžą.

Lektoriai, kurie kasdien siekia maksimalių skaitmeninės reklamos rezultatų:

— Skaitmeninio marketingo agentūros vadovė ir marketingo strategė — Gabija Kemeklytė;

— Reklamos agentūros įkūrėjas, PPC („Google Ads“) ekspertas ir lektorius Valentinas Mosteikis.

GABU mokymų programa – E. pardavėjo-konsultanto kompetencijų ugdymo ir mokymo programa

Ši programa suteiks žinių ir įgūdžių savarankiškai kurti, plėtoti ir reklamuoti elektroninį verslą, parduoti prekes ar paslaugas internete bei efektyviai bendrauti su vartotojais. Programos metu susipažinsi su populiariomis e. prekybos technologijomis ir išmoksi kurti interneto rinkai pritaikytas reklamos bei komunikacijos strategijas.

Lektoriai — e. komercijos profesionaliai, dirbantys su efektyviausiai įrankiais:

— IT ir skaitmeninių produktų ekspertas Gytis Pracius;

— Komercijos, produktų vystymo ir marketingo vadovė Rūta Treinytė;

— Studijų pardavimų vadovė, lektorė ir marketingo strategė Ieva Jakūbauskė;

— Dėstytoja-tyrėja aukštojoje mokykloje ir mokymų programų kūrėja Jurgita Kasnauskė.

Kaip gauti valstybės finansavimą šiems mokymams?

Registruokis iki gruodžio 7 d. ir pretenduok į 100 proc. valstybės finansavimą visoms šioms programoms. Daugiau informacijos rasi: čia.

Jei nepavyksta užsiregistruoti ar kyla klausimų, rašykite info@gabu.lt arba skambinkite +37063661254. 

Iki gruodžio 7 d. suaugusieji turi išskirtinę galimybę gauti 100 proc. valstybės finansavimą mokymams Kursuok.lt platformoje. Net 98 proc. GABU mokymus baigusių dalyvių liko patenkinti rezultatais, o viena iš jų – Konstancija Kerbedytė-Sabaliauskienė. Jos verslas po mokymų pasikeitė iš esmės – apsivertė 180 laipsnių.

GABU mokymus per Kursuok.lt baigė daugiau kaip 500 asmenų

Šiuo metu mūsų siūlomų finansuojamų mokymų programų temos apima emocinį, dirbtinį intelektą, verslumą, e. prekybą, skaitmeninė reklamą – jas baigė daugiau kaip 500 asmenų.

Populiariausia mokymų programa – „Sėkmingas ateities verslininkas: verslumo ugdymo kursai“. Per Kursuok platformą kursus baigusi renginių organizavimo agentūros „VIP events“ vadovė K. Kerbedytė-Sabaliauskienė sako: „Verslumas yra sritis, artima mano kasdienybei. Vedina noro įgyti struktūruotų žinių ir aiškesnių gairių pasirinkau mokymus su tikslu kuo daugiau išmokti ir suprasti, kaip vystyti verslą kryptingai. Galiu drąsiai pasakyti, kad tikslą pasiekiau – viskas susidėliojo į savo vietas“.

Verslumo programoje profesonalių lektorių dėstomi verslumo, ekonomikos pagrindai, supažindinama su svarbiausiais teisės aktais, aptariami skirtingų verslo formų privalumai ir trūkumai, pristatomos verslo galimybės, konkurencinės aplinkos pažinimo įrankiai. Mokymų dalyviai taip pat sužino apie verslo įvaizdžio, reklamos svarbą kuriant verslą, diskutuoja apie verslo valdymo modelius, verslo plėtros aspektus ir verslo psichologijos principų taikymą.

Įgijo konkrečius įrankius ir daugiau pasitikėjimo

Visi mokymai vyksta nuotoliniu būdu, todėl mokytis galima sau patogioje vietoje.

„Turint šeimą ir verslą, didžiausias iššūkis buvo intensyvus grafikas, tačiau versti savęs tikrai nereikėjo. Kiekviena paskaita man buvo įdomi, jų laukdavau su dideliu entuziazmu, o gautas valstybės finansavimas tapo papildoma motyvacija.

Lektoriai – tikri savo srities profesionalai – dalijosi ne tik teorinėmis žiniomis, bet ir realia praktika. Teorijos galima rasti visur, tačiau gyvi pavyzdžiai iš žmonių, kurie patys kuria ir vysto verslus, yra neįkainojami. Tai suteikia tikrą vertę ir leidžia žinias iškart taikyti realybėje“, – pasakojo pašnekovė.

K. Kerbedytė-Sabaliauskienė dalijosi, kad itin vertinga buvo išgirsti apie darbo, poilsio ir šeimos valandų planavimą, balansą. Mokymai padėjo suvokti, kaip jis veikia ir kodėl yra būtinas.

„Jaučiuosi įgijusi daugiau pasitikėjimo savimi ir savo verslo kryptimi. Susidėliojau aiškius žingsnius, kaip ieškoti minėto balanso, ir išsinešiau konkrečius įrankius, kuriuos galiu taikyti įvairiose verslo situacijose.

Jaučiu stipriai išaugusį pasitikėjimą savimi, tvirtesnį pagrindą po kojomis ir mažesnę baimę imtis veiksmų – ne tik svajoti, bet ir judėti į priekį. Bene svarbiausia – gebėjimas praktiškai pritaikyti mokymų metu gautus įrankius, kad verslas judėtų ta linkme, kurios iš tiesų noriu“, – dalijosi K. Kerbedytė-Sabaliauskienė.

Kaip užsiregistruoti į GABU mokymų programą?

Kviečiame plačiau susipažinti su Kursuok.lt platformoje siūlomomis mokymų programomis ir kuo skubiau užsiregistruoti, nes vietų skaičius ribotas.

Finansavimą gali gauti 16-65 m. asmenys, turintys išsilavinimą ir dirbantys pagal darbo sutartį arba užsiimantys savarankiška veikla (ind. veikla, mažoji bendrija ar kita). Daugiau informacijos rasite čia: https://kursuok.lt/finansavimas. 

Kaip užsiregistruoti? Registracija kursuok.lt platformoje vyksta iki gruodžio 7 d. Paieškos laukelyje suveskite dominančios programos pavadinimą ir atlikite registraciją (sistemos meniu viduryje pasirinkite „Tvarkaraščiai“, išsirinkite norimą grupę ir dešinėje paspauskite mygtuką „Registracija“.Tuomet įveskite reikiamus duomenis ir įkelkite reikalingus dokumentus, jei sistemoje nerodomas jūsų išsilavinimas ar užimtumas.

Jei nepavyksta užsiregistruoti ar kyla klausimų, rašykite info@gabu.lt arba skambinkite +37063661254. 

Įsivaizduokite, kad turite penkis kartus didesnę tikimybę gauti paaukštinimą. Arba kad jūsų atlyginimas auga greičiau nei kolegų. Tai ne sėkmės ar atsitiktinumo, o aiškios strategijos rezultatas. 

Wharton School of the University of Pennsylvania atskleidžia, kad mentoriais esantys vadovai yra paaukštinami 6 kartus dažniau, o net 25% mentorių turinčių darbuotojų sulaukia teigiamo atlyginimo pokyčio, palyginti su vos 5% tų, kurie mentoriaus neturi.

Šie skaičiai – ne tik sausa statistika, o įrodymas, kad nuolat kintančioje darbo rinkoje ir dinamiškoje švietimo sistemoje asmeninis bei profesinis tobulėjimas nebėra tik privalumas. Tai – būtinybė, kurios akivaizdoje vis labiau išryškėja viena mokymosi forma – tai mentorystė. 

Apie tai, kas yra tikroji mentorystė, kokią vertę ji kuria ir kaip sėkmingai žengti šiuo keliu, kalbamės su GABU draugu Sauliumi Alksniu, nemokamos karjeros mentorystės platformos „idialogue“ įkūrėju ir vadovu.

Tikroji mentorystės esmė: patirtis, o ne teorija

Dažnai girdime sąvokas „koučingas“, „konsultavimas“, „mentorystė“. Nors visos jos susijusios su tobulėjimu, Saulius Alksnis pabrėžia esminį skirtumą: „Kritinė sąlyga yra ta, kad mentorius turi patirties, kurios nėra teorinės žinios – tai realūs iššūkiai, klaidos ir pergalės, kuriomis jis gali pasidalinti.“

Kitaip nei konsultantas, mentorius neduoda tiesioginių nurodymų. Kitaip nei koučingo specialistas, jis ne tik uždavinėja klausimus, bet ir siūlo kryptį, remdamasis savo paties išgyventomis situacijomis. 

„Paprastai kalbant, mentorius yra jūsų karjeros vedlys, profesionalas, kuris dalindamasis savo patirtimi padeda jums nukirsti kampus ir greičiau pasiekti karjeros tikslus“, – teigia ekspertas.

Abipusė nauda: laimi ir mentorius, ir ugdytinis

Investicija į mentorių atsiperka su kaupu – ir ne tik finansiškai. Ugdytiniui (mentee) tai atveria galimybę augti eksponentiškai. Vietoj to, kad klaidžiotumėte tamsoje, gaunate patikrintą žemėlapį. Tačiau bene didžiausia mentorystės nauda, pasak S. Alksnio, yra augantis pasitikėjimas savimi.

„Pasikartojantis kliuvinys profesiniame kelyje yra nepasitikėjimas savimi. Mentoriaus misija yra parodyti, ką žmogus jau dabar geba daryti puikiai, arba išskleisti planą, kaip įgyti trūkstamų įgūdžių“, – teigia jis.

Tačiau nauda yra abipusė. Ką gauna mentorius? „Mentorių visada lydi malonus jausmas, kai kitą žmogų įkvėpi, ugdai ir jo karjeroje palieki pėdsaką“, – sako S. Alksnis. 

Be to, dalindamiesi patirtimi, mentoriai ne tik įprasmina savo kelią, bet ir patys tobulėja: struktūrizuoja savo žinias, lavina lyderystės įgūdžius ir pamato problemas iš naujos perspektyvos.

Ar jūs jau pasiruošęs tapti mentoriumi?

Svarstote pasidalinti savo patirtimi, bet dvejojate, ar esate pakankamai „aukštai“? Saulius Alksnis drąsina: „Kiekvienu momentu yra už mus daugiau ir mažiau žinančių žmonių. Jūsų patirtis, kuri jums atrodo savaime suprantama, kitam gali būti neįkainojama“.

Svarbiausi dalykai, norint tapti geru mentoriumi, yra keli. Pirma, turėti realios patirties srityje, kurioje norite padėti. Antra, nuoširdus noras dalintis, o ne tik formaliai atlikti pareigą. Galiausiai, gebėjimas daugiau klausytis nei kalbėti – tai raktas į sėkmingą ryšį.

Sėkmingo mentoriaus paieškos strategija

Gerai, o jei jūs esate įsitikinęs, kad jums reikia mentoriaus, nuo ko pradėti tada? Pasak S. Alksnio, svarbiausia yra aiškiai įvardinti savo tikslą. 

Ką konkrečiai noriu pasiekti? Ar tai naujos pareigos, didesnis atlyginimas, o gal noras pakeisti karjeros kryptį? Kuo aiškesnis bus jūsų tikslas, tuo lengviau bus rasti tinkamą žmogų.

Antra, ieškokite platformų, kurios sujungia mentorius ir ugdytinius, pavyzdžiui, idialogue platforma, kuri ne tik turi virš 500 patyrusių mentorių, bet ir yra nemokama bei 24/7 prieinama. 

Čia galite filtruoti mentorius pagal sritį, patirtį ir netgi asmenines savybes. Nebijokite kreiptis ir parodyti iniciatyvą – mentoriai vertina motyvuotus ir aktyvius žmones. Būkite pasiruošę susitikimams, turėkite klausimų ir būkite atviri konstruktyviai kritikai.

Ateitis priklauso tiems, kurie mokosi iš kitų

Šiuolaikiniame pasaulyje laimi ne tie, kas žino daugiausiai, o tie, kas greičiausiai mokosi ir prisitaiko. Mentorystė nebėra prabanga – tai būtinybė kiekvienam, siekiančiam sėkmingo profesinio augimo bei profesinės savirealizacijos. 

Tai partnerystė, kuri įkvepia, augina ir atveria duris, apie kurias anksčiau net nesusimąstėte. Nesvarbu, ar svarstote tapti mentoriumi, ar ieškote vedlio savo karjeros kelyje – žengti šį žingsnį reiškia investuoti į svarbiausią savo turtą – profesinę ateitį.

Spalio 9 d. vyks virtualūs mokymai „Focus mode: gyvenimas be vidinio chaoso“. Tai – atspindys to, su kuo daugelis susiduria kasdien: užduotys, spaudžiantys terminai ir į antrą planą nustumiama ne mažiau svarbi asmeninio gyvenimo dalis. Gerklėje jaučiamas nerimas pradeda daryti įtaką mūsų gyvenimo kokybei.

Apie tai, kaip tinkamai planuoti laiką ir kaip pabėgti nuo pervargimo, kalbėjomės su pirmos dalies „Laikas + balansas: kaip planuoti, kad nepavargtum?“ lektoriais Ieva Gembutaite ir Dominyku Jutu.

Laiko planavimas primena laisvę

Ieva Gembutaitė sako, kad laikas – tai laisvė, leidžianti suprasti, kas mums iš tiesų svarbu ir kaip norime jaustis kasdien. Įpročių formavimo ir produktyvumo tinklaraštį ji kuria jau ne vienerius metus, o jos „Instagram“ paskyrą seka daugiau nei 110 tūkst. žmonių.

Pasak Ievos, dažniausios klaidos laiko planavime – bandymas padaryti viską vienu metu ir per mažas suplanuotas poilsio kiekis.

„Laiko planavimas turėtų padėti susigrąžinti kontrolę, o ne viską išbalansuoti. Žmonės pamiršta, kad poilsis taip pat yra produktyvumo dalis. Viskas vienu metu reiškia per daug tikslų ir per mažai dėmesio kiekvienam jų. Tas pats galioja ir planuojant dienomis, o ne savaitėmis – taip susikuriame iliuziją, kad turime viską suspėti čia ir dabar, užuot matę bendrą progresą“, – sako ji.

Tinklaraščio kūrėja pabrėžia, kad svarbu ne veiklų kiekis, o jų prasmė, kad judėjimas į priekį vyktų aiškia kryptimi ir su vidine ramybe. Pajutus vidinę įtampą, I. Gembutaitė pataria bent trumpam atsitraukti nuo darbų ir paklausti savęs: kas man šiuo metu iš tiesų svarbu?

„Išsiblaškymas dažnai kyla dėl per daug užduočių be aiškių prioritetų. Rekomenduočiau susiaurinti dėmesį iki vieno tikslo, vienos savaitės ir vieno žingsnio.

Kai pati nustojau galvoti „ką noriu nuveikti šiais metais?“ ir pradėjau mąstyti „ką galiu padaryti per artimiausias 12 savaičių?“, atsirado daug daugiau aiškumo, motyvacijos ir realaus progreso“, – pasakojo ji.

Ryto rutina ir produktyvumas

Pardavimų ekspertas, „Southwestern Family of Companies“ dukterinės įmonės Lietuvoje vadovas Dominykas Jutas primena, kad 20 proc. darbo atneša 80 proc. rezultato. Todėl svarbu aiškiai identifikuoti veiklas, kurios kuria daugiausia vertės, ir sutelkti dėmesį būtent į jas. Daugiau darbo valandų nebūtinai reiškia didesnį produktyvumą.

„Efektyvumas be perdegimo – tai atkaklaus ir nuoširdaus darbo malonumo jausmas rezultate, kai likusį laiką gali gyventi tokį įdomų gyvenimą, kad jei apie tave sukurtų filmą, pats norėtum jį žiūrėti vėl ir vėl“, – dalijosi pardavimų ekspertas.

Dominykas pastebi, kad pervargimas dažnai kyla ne dėl per daug atliekamų darbų, o dėl to, kad jie neatneša laukiamų rezultatų. Tokiu atveju verta persidėlioti prioritetus ir stebėti, kaip nuovargis pamažu blėsta.

„Didelę įtaką turi ir netinkamas poilsis – tas, kuris išvargina. Rekomenduoju atsisakyti veiklų, kurios eikvoja energiją: buvimo su netinkamais žmonėmis, per didelio pasinėrimo į socialines medijas ir jų turinį. Kokybiškas miegas ir subalansuota mityba yra geriausia dovana, kurią galite sau suteikti.“

Jis taip pat siūlo susikurti ryto rutiną: po pirmo žadintuvo atsikelti iš lovos, atrasti bent vieną dalyką, už kurį esate dėkingi, ir pajudėti – mankšta ar trumpas pasivaikščiojimas gali kardinaliai pakeisti dienos toną:

„Pastebėkite, kaip po tokio ryto lengvai „važiuos“ visa likusi diena“, – šypsosi D. Jutas.

Sužinok daugiau apie tai, kaip išlaikyti balansą tarp darbo, sporto ir laisvalaikio: gabumokymai.lt.

Gyvename laikais, kai telefonas guli kiekvieno sutiktojo praeivio kišenėje ar kuprinėje. Iš vienos pusės – priklausomybė nuo technologijų ir ekranų, iš kitos – šių dienų realybė. Kaip atrasti aukso viduriuką? Jo ieškau ir pati.

Yra atlikta ir vis dar atliekama daugybė tyrimų, kuriais siekiama nustatyti, kiek laiko žmogus vidutiniškai praleidžia prie telefono. Tai yra taip individualu ir priklauso nuo darbo pobūdžio, gyvenimo būdo, amžiaus ir kitų dalykų. Todėl pasakyti tiksliai – be galo sunku. Bet sutikime, jog  praleidžiame gerokai daugiau nei patys išdrįstume pripažinti.

Išmanieji įrenginiai, kompiuteriai ir telefonai nuo vaikystės ar paauglystės (mano atveju) tapo nepamainoma priemone susisiekti su artimaisiais, kaupti prisiminimus, klausytis muzikos ar pasiekti bet kokį kitą turinį keliais paspaudimais. Filmai, podcastai, televizija ir viskas, apie ką galėtume pagalvoti, jau YRA mūsų telefone. Beprotiška, kiek visko sutelpa į įrenginį delne.

Dažnai susimąstau apie bereikšmį scrollinimą ir bandau save stabdyti. Gyvenu griežtoje rutinoje, tačiau kartais rodos norisi atsipalaiduoti ir kelias minutes pažiūrėti kas gero. Kelios minutės, kurios nejučia virsta pusvalandžiu ar net valandomis. Tokiais atvejais galvoju apie vaikus ir paauglius. Internetas yra prikimštas patrauklaus ir kabinančio turinio, kurį norisi žiūrėti ir žiūrėti. Jeigu aš keliu klausimą kaip maksimaliai sustoti, kokius klausimus tada kelia jie?

Tokiais atvejais remiuosi skaičiais, mokslu ir tyrimais paremta statistika.

Prastėjantis dėmesio išlaikymas ir koncentracija, blogesnė miego kokybė (ypač kai prieš miegą dar „greitai“ peržvelgi naujienas), mažesnis produktyvumas ir nuolatinis nerimo jausmas – visa tai tampa vis dažnesniais palydovais ir yra tik visų pasėkmių paviršius. Kur dar akių nuovargis, regos problemos, kaklo, nugaros ir pečių srities skausmai?

Kartais net nepastebime, kaip nuo vieno reelso pereiname prie kito vietoj to, kad ilsėtumėmės. O juk atrodo aš ilsiuosi! Nors tuo pat metu smegenys tiesiog perdeginėja nuo perteklinės informacijos. 

Kartais galvoju, kad mūsų visų protai atprato nuo tylos ir nuobodulio. Dabar bet kokia pauzė yra iškart užpildoma garsais, vaizdais, pranešimais. Ir nors nesu pasiruošusi visko mesti ir gyventi be ekranų, to man neleidžia padaryti mano darbas ir verslas, bet taikau įvairias praktikas ir įpratau būti be telefono. Pasirodo, ateina momentas, kai jo netrūksta. Šiuolaikinis poilsis.

Gabrielė Mikolaitienė

_

Suprantame, kad gyventi darbo ir poilsio balanse yra nelengva, tad kviečiame spalio 9 d. į virtualius mokymus „Focus mode: gyvenimas be vidinio chaoso“. Čia savo sričių specialistai dalinsis patirtimi bei praktiškais patarimais darbo, poilsio ir laisvalaikio balansui palaikyti. Nepraleisk!

Dalinkimės patirtimi, draugaukime ir aukime kartu! 👇

GABU mokymai „Facebook“

GABU mokymai „Instagram“ 

GABU mokymai „LinkedIn“

Kiekvienas turime savo receptą, kaip suderinti poilsį ir darbus, tačiau birželio 10 d. vyksiantys GABU produktyvumo mokymai „Vasara be streso. CHALLENGE ACCEPTED!“ suteiks galimybę išgirsti savo srities profesionalų patirtis, kas jiems padėjo atrasti balansą tarp veiklos ir ramybės.

Renginio pristatymas įpusėjo, taip netrukus įpusės ir vasara. Antrojoje renginio dalyje – virtualūs susitikimai su Amandu Paulausku ir Silvija Petkevičiūte.

Sąmoningumo praktika

Jei domiesi tylos, jogos ir meditacijos praktikomis – Amando Paulausko vardas Tau turėtų būti pažįstamas.

2019 metais baigęs jėgos trikovės sporto karjerą, jis paskyrė savo laiką savęs pažinimo keliui per meditaciją ir pagalbą kitiems.

Šiandien Amandas – vienas aktyviausių sąmoningumo praktikų Lietuvoje: kasmet organizuoja daugiau nei 20 meditacijos, jogos ir tylos stovyklų tiek Lietuvoje, tiek Azijoje, taip pat veda įvairius virtualius saviugdos mokymus. Savo žinias jis kasmet gilina dviejų mėnesių meditacijos atsiskyrimuose Azijoje, kur mokoso iš meditacijos ir jogos iš savo mokytojų.

Amandas tiki, kad sąmoningumas – tai erdvė, kurioje logika ir emocijos susilieja į vieną srovę. Tai vieta, kur protas ir širdis veikia išvien, atverdami duris gilesniam savęs pažinimui, kūrybinei laisvei ir vidinei ramybei.

Savo pranešime Amandas pasakos, kaip sąmoningumo praktika padeda geriau suprasti vidinį pasaulį, atpažinti sumaišties priežastis ir išmokti lengvai judėti tarp loginių sprendimų ir emocinių impulsų. Tai – ne tik kelias į save, bet ir į autentišką, laisvą gyvenimą.

Vidinis pasaulis – kaip suprasti save?

Psichologės Silvijos Petkevičiūtės tikslas – padėti žmonėms suprasti save ir atrasti kelią į vidinę ramybę bei asmeninį augimą.

Vasarą natūraliai norisi atsipalaiduoti, tačiau darbai, tikslai ir atsakomybės išlieka. Silvija kvies pažvelgti, kodėl net labai svarbūs tikslai kartais lieka atidėti, kodėl motyvacija svyruoja, o vidinis balsas vis dažniau siūlo „palaukti rytojaus“.

Pranešime ji nagrinės, kaip smegenys apdoroja informaciją ir kodėl emocijos dažnai sureaguoja greičiau nei protas. Silvija ragins susimąstyti apie dopamino vaidmenį kasdieniuose sprendimuose ir sužinoti, kaip dopaminas gali daryti įtaką nuotaikai, produktyvumui ir net sprendimams.

Pranešėja taip pat padės suprasti, kad problema dažnai slypi ne pačiuose tiksluose, o tame, jog jie gali kertasi su natūraliais mūsų proto veikimo principais. Kai tai atpažįstame, galime pasirinkti veikti ne prieš save, o kartu su savimi – kurti sveikesnį santykį su darbu, poilsiu ir vidine motyvacija.

Bilietai į produktyvumo mokymus „Vasara be streso. CHALLENGE ACCEPTED!“: https://www.gabumokymai.lt/virtualus-mokymai-vasara-be-streso 

O jeigu praleidai, kas tavęs laukia pirmoje dalyje, susipažink šiame straipsnyje: Mesk sau produktyvumo iššūkį: kaip efektyviai planuoti laiką ir nesudeginti savęs?

_

Iki greito!

Dalinkimės patirtimi, draugaukime ir aukime kartu! 👇

GABU mokymai „Facebook“

GABU mokymai „Instagram“ 

GABU mokymai „LinkedIn“