Virtuali asistentė Ingrida neslepia: dirbtinio intelekto atsiradimas jai pirmiausia sukėlė ne smalsumą, o baimę. Matydama, kaip technologija vis greičiau atlieka dalį jos kasdienių užduočių, ji pradėjo abejoti savo profesine ateitimi. Tačiau sprendimas išmokti dirbti su DI pakeitė ne tik jos darbo procesus, bet ir požiūrį į savo vertę.
Ingrida yra virtuali asistentė – specialistė, padedanti skaitmeniniams verslams užtikrinti sklandžią kasdienę veiklą. Ji sistemina informaciją, administruoja užduotis, rengia dokumentus, koordinuoja procesus ir rūpinasi tuo, kad svarbūs darbai neliktų pamiršti.
Nors tokie specialistai dažnai veikia verslo užkulisiuose, jų indėlis itin svarbus. Jie yra tarsi sraigteliai, padedantys visai sistemai veikti darniai.
Tačiau darbo rinkoje pradėjus sparčiai plisti dirbtinio intelekto sprendimams, Ingrida pajuto, kad keičiasi ne tik jos naudojami įrankiai – keičiasi ir pati profesija.
Nuo skepticizmo iki baimės dėl ateities
„Iš pradžių maniau, kad tai dar viena laikina technologinė mada. Vėliau pradėjau pykti, nes pamačiau, kad dalį mano darbų DI atlieka daug greičiau. Galiausiai atsirado baimė, kad vieną dieną galiu tapti nebereikalinga“, – pasakoja Ingrida.
Labiausiai neramino ne pati technologija, o pastebimai mažėjantis klientų ratas. Tai tiesiogiai veikė jos pajamas ir šeimos finansinio stabilumo jausmą.
Kurį laiką Ingrida net svarstė galimybę keisti profesiją. DI jai atrodė labiau kaip konkurentas, su kuriuo neįmanoma varžytis, nei kaip įrankis, kurį būtų galima suprasti ir prisijaukinti.
Vis dėlto ilgainiui ji priėmė kitokį sprendimą: ne trauktis iš savo profesinės srities, o išmokti joje dirbti naujai.
Lūžis įvyko pakeitus vieną klausimą
Iki tol Ingrida savęs klausė: „Kaip man konkuruoti su dirbtiniu intelektu?“
Mokydamasi ji šį klausimą pakeitė kitu: „Kaip dirbtinis intelektas galėtų sustiprinti mano darbą?“
Paaiškėjo, kad norint prasmingai įdarbinti DI nebūtina būti programuotoja. Daug svarbiau suprasti savo kasdienius procesus: kurios užduotys kartojasi, kas atima daugiausia laiko, kur kyla klaidų ir kokius darbus galima patikėti technologijai.
Šiandien DI jau yra Ingridos darbo dalis, tačiau kuo daugiau ji dirba su DI, tuo aiškiau mato, kiek jo galimybių dar neišnaudoja.
„Anksčiau DI man atrodė kaip neįveikiamas technologinis monstras. Dabar jau matau, kiek daug jis gali palengvinti, bet kartu suprantu, kad vis dar nemažai procesų atlieku pati. Kitas mano žingsnis – išmokti kurti konkrečioms užduotims skirtus DI agentus ir dar daugiau procesų automatizuoti“, – pasakoja Ingrida.
Virtualiajai asistentei tai atveria ir labai praktiškas profesinio augimo galimybes: efektyviau valdant savo laiką galima aptarnauti daugiau klientų, plėsti teikiamas paslaugas ir kartu auginti pajamas.
„DI nebėra ta bjaurybė, kuri dirba už mane greičiau. Dabar jis dirba kartu su manimi. Bet kuo daugiau jį naudoju, tuo labiau suprantu, kad dar tikrai turiu ko išmokti“, – sako Ingrida.
Technologija padeda su rutina, bet nepakeičia žmogaus vertės
Ingridos darbo pokytis nėra vien tik greičiau atliekamos užduotys.
Dalį rutinos patikėjusi DI sprendimams, ji gali daugiau laiko skirti klientų poreikių supratimui, problemų sprendimui, procesų koordinavimui ir paslaugų kokybei. Būtent šiose srityse atsiskleidžia patirtis, atsakomybė, empatija ir gebėjimas matyti platesnį kontekstą.
Tai padėjo Ingridai iš naujo įvertinti savo profesinę vertę. Ji suprato, kad jos darbas nėra vien užduočių atlikimas. Jos vertė – gebėjimas užtikrinti, kad skirtingos verslo dalys veiktų kaip viena sistema.
Technologija šios vertės neatėmė. Ji padėjo jai dar labiau atsiskleisti.
Ne konkuruoti, o išmokti įdarbinti
Ingridos istorija atspindi požiūrį, kuriuo remiantis buvo sukurta praktinė mokymų programa „GABU AI Engine“.
Jos tikslas – ne supažindinti dalyvius su kuo didesniu DI įrankių skaičiumi, bet padėti išmokti juos prasmingai pritaikyti savo veikloje.
Mokymų kelias prasideda nuo procesų išgryninimo. Dalyviai analizuoja, kurie darbai atima daugiausia laiko, ką verta automatizuoti ir kur būtinas žmogaus indėlis. Tuomet kuriami konkrečioms užduotims skirti DI agentai, kurie jungiami į veikiančias automatizavimo grandines.
Toks požiūris leidžia technologiją vertinti ne kaip žmogaus pakaitalą, o kaip jo galimybes sustiprinančią komandos dalį.
„Šiandien investicija į mokymąsi atrodo nedidelė, palyginti su verte, kurią jau matau naudodama DI savo darbe. Dabar noriu žengti dar vieną žingsnį – išmokti „įdarbinti“ DI agentus ir daugiau savo procesų patikėti technologijai. Jeigu tokia mintis kyla ir jums, verta ją paversti veiksmu. Mokytis naujų dalykų ne visada patogu, tačiau būtent jie gali tapti geriausia mūsų profesinio augimo dalimi “, – sako Ingrida.
„GABU AI Engine“ mokymai startuoja rugsėjo 29 dieną ir vyksta gyvai nuotoliu. Programą sudaro aštuonios praktinės sesijos, kurių metu dalyviai kuria savo darbui pritaikytus DI agentus ir automatizavimo sprendimus.
Daugiau apie „GABU AI Engine“
