„Berniukams geriau sekasi matematika“, „merginos yra per daug emocingos“, „vyrai neturėtų verkti“, „moterys geriau moka rūpintis vaikais“. Tokias ar panašias frazes daugelis esame bent kartą girdėję šeimoje, mokykloje, darbe, draugų aplinkoje ar socialiniuose tinkluose.
Kartais jos ištariamos juokais, kartais pateikiamos kaip savaime suprantama tiesa. Tačiau nuolat kartojamos žinutės gali turėti didesnę įtaką, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Jos formuoja lūkesčius, kaip merginos ir vaikinai turėtų elgtis, kuo domėtis, kokias emocijas rodyti ir net kokią profesiją pasirinkti.
Kada stereotipas pradeda riboti?
Stereotipas yra supaprastintas įsitikinimas apie tam tikrą žmonių grupę. Jis leidžia greitai susidaryti nuomonę, tačiau neatsižvelgia į individualius žmogaus gebėjimus, pomėgius, charakterį ir gyvenimo patirtį.
Problema atsiranda tada, kai tokie įsitikinimai pradeda lemti, ko iš žmogaus tikimasi ir kokios galimybės jam suteikiamos. Mergaitei gali būti nedrąsu rinktis technologijų ar inžinerijos sritį, jeigu ji nuolat girdi, kad tai „vyriškos“ profesijos. Vaikinas gali vengti kalbėti apie savo emocijas ar kreiptis pagalbos, nes bijo pasirodyti silpnas.
Ilgainiui žmogus gali pradėti riboti pats save – atsisakyti dominančios veiklos, nutylėti savo nuomonę arba stengtis prisitaikyti prie aplinkinių lūkesčių. Todėl svarbu kalbėti ne tik apie akivaizdžią diskriminaciją, bet ir apie mažas, kasdien pasikartojančias žinutes.
Ar profesija vis dar turi lytį?
Išgirdę žodžius „inžinierius“, „mechanikas“, „pilotas“, „slaugytojas“, „mokytojas“ ar „vaikų priežiūros specialistas“, dažnai mintyse iš karto įsivaizduojame tam tikrą žmogų. Vienos profesijos vis dar dažniau siejamos su vyrais, kitos – su moterimis.
Tokios asociacijos neatsiranda savaime. Jas formuoja aplinka, matomi pavyzdžiai, žiniasklaida, šeimos lūkesčiai ir visuomenėje ilgą laiką egzistavęs darbų skirstymas į „moteriškus“ bei „vyriškus“.
Jaunam žmogui renkantis studijas ar profesinį kelią svarbu matyti įvairius pavyzdžius. Jei tam tikroje srityje jis nemato į save panašių žmonių, gali susidaryti įspūdis, kad ši veikla jam nėra tinkama. Tačiau profesinis pasirinkimas turėtų priklausyti nuo žmogaus gebėjimų, interesų ir vertybių, o ne nuo jo lyties.
Socialiniai tinklai ne tik atspindi, bet ir kuria lūkesčius
Didelė dalis jaunų žmonių kasdien susiduria su socialiniuose tinkluose kuriamais moterų ir vyrų įvaizdžiais. Nuotraukos, reklamos, vaizdo įrašai ir nuomonės formuotojų turinys siunčia žinutes apie tai, kaip žmogus turėtų atrodyti, elgtis, bendrauti ir gyventi.
Socialiniuose tinkluose merginoms dažnai pabrėžiama išvaizdos, grožio ir rūpinimosi kitais svarba. Vaikinai gali jausti spaudimą būti fiziškai stiprūs, pasitikintys savimi, sėkmingi ir nerodyti pažeidžiamumo. Kai tokie vaizdiniai kartojami nuolat, jie gali paveikti savivertę ir sukurti sunkiai pasiekiamus standartus.
Todėl svarbus tampa gebėjimas kritiškai vertinti matomą turinį. Kokią moters ar vyro sampratą jis kuria? Ar parodoma žmonių įvairovė? Ar turinys suteikia daugiau laisvės būti savimi, ar priešingai – nurodo, kokį vaidmenį žmogus turėtų atlikti?
Kritinis mąstymas neatsiranda savaime. Jį galima ugdyti mokantis kelti klausimus, lyginti skirtingus šaltinius ir atpažinti pasikartojančias žinutes.
Kalba gali ne tik riboti, bet ir įgalinti
Tokie pasakymai kaip „tai ne mergaitėms“, „būk tikras vyras“ ar „merginos turi būti švelnios“ siunčia aiškią žinutę, kad žmogaus elgesį turėtų nulemti jo lytis. Net jeigu frazė pasakoma be blogų ketinimų, ji gali priversti žmogų suabejoti savimi arba pasijusti nepriimtam.
Vienas iš būdų mažinti stereotipų poveikį – sąmoningai keisti vartojamą kalbą. Vietoje „berniukai neverkia“ galima pasakyti, kad kiekvienas žmogus turi teisę jausti ir išreikšti emocijas. Vietoje „tai ne mergaitėms“ – paskatinti vaiką ar jaunuolį išbandyti jį dominančią veiklą. Vietoje vertinimo pagal lytį – kalbėti apie gebėjimus, pastangas, interesus ir asmeninius pasirinkimus.
Tokie pokyčiai gali atrodyti maži, tačiau kalba formuoja aplinką. Ji gali palaikyti įsisenėjusias nuostatas arba padėti kurti erdvę, kurioje žmogus jaučiasi laisvas būti savimi.
Kaip pradėti pokalbį su jaunimu?
Kalbant apie lyčių stereotipus ne visada veiksmingiausia pateikti paruoštus atsakymus. Daugiau naudos gali suteikti atviri klausimai ir galimybė jaunam žmogui pačiam apmąstyti savo patirtį.
Galima kartu analizuoti reklamą ar socialinių tinklų įrašus, aptarti skirtingų profesijų vaizdavimą, prisiminti dažnai girdimas frazes ir pamėginti jas pakeisti įtraukesnėmis. Vaidmenų žaidimai, simuliacijos ir refleksijos padeda ne tik suprasti sąvokas, bet ir pažvelgti į situaciją kito žmogaus akimis.
Svarbu sukurti saugią aplinką, kurioje galima išsakyti skirtingas nuomones, klausti, abejoti ir keisti savo požiūrį nebijant būti išjuoktam. Pokalbio tikslas nėra apkaltinti ar sugėdinti. Jis turėtų padėti atpažinti, kaip susiformuoja mūsų įsitikinimai ir ką galime daryti kitaip.
Pokytis prasideda nuo to, ką pastebime kasdien
Lyčių stereotipai neišnyksta po vienos diskusijos. Tačiau pokytis prasideda tada, kai pradedame juos pastebėti kasdienėje kalboje, socialiniuose tinkluose, ugdymo aplinkoje ir savo pačių reakcijose.
Būtent šios temos nagrinėjamos Erasmus+ projekte „Dialogue 360° – From Gender Bias to Gender Partnership: Youth-led Pathways to Equality“, kurį MB „Gabu mokymų teikėjai“ įgyvendina kartu su partneriais iš Graikijos ir Ispanijos. Projekto metu kuriami praktiniai metodai, padedantys jaunimui ir jaunimo darbuotojams kalbėti apie lyčių lygybę, empatiją, įtrauktį bei pagarbų dialogą.
Tikslas nėra visiems pateikti vienodą atsakymą. Svarbiausia – suteikti jaunam žmogui erdvę klausti, kritiškai vertinti girdimas žinutes ir rinktis savo kelią ne pagal stereotipus, o pagal tai, kas jis iš tikrųjų yra.
Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei EACEA negali būti laikoma už juos atsakinga.
